„Poezijos pavasaris“ – kasmetinis tarptautinis poezijos festivalis, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Poezijos festivalyje savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja dainininkai, aktoriai, muzikantai, dailininkai. Nuo 1965 m. festivalis rengiamas kasmet, jo sumanytojas ir pirmasis laureatas yra Justinas Marcinkevičius. 55-iojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas – poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“.
Šilavoto Davatkyno „Poezijos pavasaryje“ dalyvaus Vitalija Pilipauskaitė, Aldona Ruseckaitė, Alis Balbierius, Albinas Galinis, Giedrė Kazlauskaitė, Dovilė Bagdonaitė, Birutė Grašytė, Marije Langelaar (Olandija).
Naujasodžio kaime, Prienų rajone nuo 1895 iki 1995 metų veikė neformalus vienuolynas. Jame gyvenusias pamaldžias moteris vietiniai vadino davatkėlėmis.
Šios bendruomenės susikūrimas yra neatsiejamas nuo Šilavoto parapijos įsteigimo. Pastačius bažnyčią Šilavote, atokiau nuo miestelio centro pirmąjį namelį pasistatė Marijona Dabrišiūtė. Vėliau čia ėmė kurtis ir kitos moterys.
Naujasodžio kaime esančioje nedidelėje teritorijoje vienu metu gyveno 14 moterų, stovėjo 7 gyvenamieji namai. Vieni jų – didesni, kiti – labai maži.
Mažoje bendruomenėje gyvenusios moterys savo laiką skyrė bažnyčios priežiūrai, pagalbai kunigams bei maldai. Visuomet rasdavo laiko pagalbai aplinkiniams, slaugė sergančius ligonius, mokė siuvimo, audimo, verpimo, mezgimo amatų. Ypač svarbi ir reikšminga davatkėlių veikla buvo dvasinis ugdymas.
Jos slapta, nepaklusdamos buvusiai politinei santvarkai, ruošė apylinkių vaikus Pirmajai Šv. Komunijai, taip stiprindamos pilietiškumą, tautiškumą, dorovingumą, pagarbą ir meilę savo tautai bei kraštui. Ona Mieldažytė už tikybos mokymą buvo nuteista Lietuvos TSR teisme.
Šilavoto davatkynas – Prienų krašto muziejaus padalinys 1999 metais mirus paskutiniajai Davatkyno gyventojai – Onai Mieldažytei, namelius paveldėjo – Danguolė-Marija Lincevičienė. Ši vieta buvo nuolat tvarkoma, prižiūrima, pradėti organizuoti kultūriniai renginiai.
2007–siais atsižvelgiant į vykdytos veiklos svarbą Prienų kraštui, Šilavoto Davatkynas tapo Prienų krašto muziejaus padaliniu, kuriame jau buvo išsaugoti autentiški pamaldžių moterų memorialai daiktai, sukaupti svarbūs etnografiniai krašto istorijos artefaktai, oleografijos kolekcija.
Kiekvienais metais muziejus sulaukia vis daugiau lankytojų. Muziejuje jau įvyko trylika profesionalių menininkų plenerų, dešimt tarptautinio „Poezijos pavasario“ susitikimų, „Muziejų kelio“, „Muziejų nakties“ renginių, spektaklių, knygų pristatymų, bendruomenės susitikimų.
Sakrali erdvė visuomet yra atvira norintiems pamiršti kasdienius rūpesčius, prisiminti tikrąsias vertybes, suprasti gamtos ir meno dermę, atsigręžti į dvasinį pasaulį.
Šilavoto Davatkyno muziejaus pagrindinė misija yra išsaugoti, puoselėti čia gyvenusių moterų atminimą ir aktualizuoti jų sielovadinės veiklos reikšmę. Įprasminant davatkėlių ir Šilavoto gyventojų ypatingą ryšį, takas, kuriuo davatkėlės kiekvieną dieną eidavo į Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, buvo pažymėtas šventųjų skulptūromis.
