Lygių galimybių tarnyba užsimojo palaidoti dešimtmečius gyvavusį Pirmosios knygos konkursą

Kovo 3 d., Tarptautinės rašytojų dienos proga, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla gavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštą, kuriame teigiama, kad keliasdešimt metų gyvuojantis Pirmosios knygos konkursas gali būti susijęs su „diskriminacija amžiaus pagrindu“.

S.Repečką nustebino Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas.<br>LR archyvo nuotr. 
S.Repečką nustebino Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas.<br>LR archyvo nuotr. 
 Pirmosios knygos serija.<br>LR archyvo nuotr. 
 Pirmosios knygos serija.<br>LR archyvo nuotr. 
S.Repečka. <br>LR archyvo nuotr. 
S.Repečka. <br>LR archyvo nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 6, 2020, 11:50 AM, atnaujinta Mar 25, 2020, 1:29 PM

„Tikėtina, būsime įpareigoti nutraukti šauniai ir prasmingai du dešimtmečius gyvavusį ir ne vieną Lietuvos literatūros talentą atskleidusį Pirmosios knygos konkursą. Priežastis – „Dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vadovas Saulius Repečka.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą, kuriame nurodoma, kad Pirmosios knygos konkurso rengėjai „galimai diskriminuoja asmenis dėl jų amžiaus, kadangi, pagal viešai skelbiamas Konkurso sąlygas, jame gali dalyvauti tik rašytojai iki 35 metų amžiaus, todėl minėta Konkurso sąlyga galimai įtvirtina diskriminavimą amžiaus pagrindu. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad yra 49 metų amžiaus, dėl to pagal Konkurso sąlygas dalyvauti jame negali.“

Lietuvos respublikos lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kreipėsi į Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklą ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Svarbiausias: kodėl konkurso sąlygos draudžia dalyvauti vyresniems nei 35 metų amžiaus rašytojams.

Lygių galimybių kontrolierė nusprendė siūlyti leidyklai nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, t. y. panaikinti konkurso sąlygą, kad jame gali dalyvauti tik ne vyresni kaip 35 metų rašytojai.

„Nuo pat 1994-ųjų Pirmosios knygos konkurso tikslas buvo suteikti jauniems, žengiantiems į literatūros pasaulį autoriams (iki 35 m.) galimybę išleisti savo pirmąją knygą, – lrytas.lt sakė S.Repečka. – Šioje serijoje debiutavo daug įžymių rašytojų, kurių vardai dabar gerai žinomi Lietuvos literatūros pasaulyje.

Amžiaus riba buvo parinkta visiškai sąmoningai – kūrybos konkursuose, kaip ir, tarkime, sporto varžybose neišvengiamai turi egzistuoti amžiaus kategorijos. Būtų sunkiai suprantama, jei Pirmosios knygos konkurse šešiolikmetis moksleivis varžytųsi su ilgos gyvenimo patirties įgijusiu šešiasdešimtmečiu.“

Tačiau, pasak S.Repečkos, tai tik vienas amžiaus ribojimo aspektas. Esama ir kito – jauno žmogaus kategorinis apibrėžimas. Europoje, o ir visame pasaulyje, yra priimta, kad „jaunuoju“ menininkas laikomas iki 35 metų amžiaus. Tarkime, jaunojo menininko amžiaus galima rasti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302441/qfirlxWMAA. Arba čia: https://en.unesco.org/creativity/policy-monitoring-platform/support-projects-young-artists

Remiantis šiuo apibrėžimu Lietuvoje sėkmingai vykdoma Jaunojo menininko premijos ar Jaunųjų mokslininkų finansavimo programos, kuriose amžiau cenzas taip pat yra griežtai apibrėžtas. 

Oficialiuose Jaunojo menininko premijos skyrimo nuostatuose aiškiai įvardyta: „3. Kandidatais premijas gauti gali būti siūlomi jaunieji menininkai (asmenys nuo 14 iki 35 metų) arba jaunųjų menininkų kolektyvai.)“

„Reikia pabrėžti, kad vyresniam nei 35 m. kūrėjui galimybės išleisti savo pirmąją knygą niekaip nėra apribotos. Visos leidyklos visada yra pasirengusios leisti kokybišką bet kokio amžiaus kūrėjų literatūrą, tačiau Pirmosios knygos konkursas yra skirtas būtent jauniesiems autoriams. 

Todėl nematytume galimybės naikinti šio apribojimo, nes jį panaikinus būtų iškreipta pati talentingam, žengiančiam į literatūrą jaunimui skirto konkurso esmė. Deja, matytume tik vieną kelią – konkursą panaikinti. Arba jei leistų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pakeistume konkurso pavadinimą. Tarkime, į Jaunųjų rašytojų pirmosios knygos konkursas, jei kam nors nuo to taptų lengviau.

Tik turėkime omenyje, kad žengiant šiuo keliu būtų logiška ir būtina panaikinti ir Senjorų dienas ar valandas vaistinėse, atšaukti Jaunojo menininko premiją, nebetaikyti viešojo transporto lengvatų moksleiviams bei pensininkams, neberengti jokių nemokamoms kavos senjorams akcijų, panaikinti Jaunųjų pianistų konkursą ir taip toliau, ir panašiai. Ar pasaulis nuo to taps lygesnis – didi abejonė“, – kalbėjo S.Repečka.

* * *

Debiutas literatūroje. Pirmoji knyga

Ričardas Šileika

Interneto vikipedijos laisvoji enciklopedija abreviatūrą PK aiškina, kad tai Kalašnikovo kulkosvaidis, personalinis kompiuteris, policijos komisariatas ir Pakistano šalies kodas. Taigi tik rašytojų, redaktorių ir literatūros leidėjų liežuviai žino, kad PK – tai pirmoji knyga, tai yra rašančio žmogaus gyvenime pasaulinės reikšmės įvykis, galbūt prilygstantis tik potvyniui, žemės drebėjimui ar uraganui.

Leidykla „Vaga“ pirmųjų knygų (PK) seriją pradėjo leisti nuo 1960 metų. Tais metais pasirodė penkios knygos (tarp jų Juditos Vaičiūnaitės ir Vlado Šimkaus debiutinės). Vėlesniais metais (o nuo 1965 metų reguliariai) jau išeidavo po šešias knygaites (trys prozos ir trys poezijos). Nors, kaip iš savo užrašų man geranoriškai sufleravo redaktorė Janina Riškutė, 1963, 1973 ir 1974 pasirodė viso labo po tris knygas. Štai 1975 ir 1977 metais tame šešetuke tebuvo tik po vieną prozos knygą – Vydo Asto ir Sauliaus Tomo Kondroto. Savaime suprantama, kad tarybiniu laiku ezopiškesnė, alegoriškesnė buvo poezijos kalba. 

Iš pradžių vienerių metų visos pirmosios knygos pasirodydavo bendrame futliare, kurį rašytojai gangreit praminė „grabeliais“. Tais pačiais metais išėjusias prozos ir poezijos knygas vienijo vieno ar kito knygos dailininko viršelių piešinių stilistika.

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės staigūs ekonominiai pasikeitimai esmingai sutrikdė ir nusistovėjusias kultūros struktūras. „Vagos“ leidyklai nustojus leisti PK seriją, šio darbo tyliai ir be lozungų ėmėsi leidėjas Vaidotas Oškinis. Nesislėpdamas už jokio logotipo, leidyklą savo vardu ir pavarde užregistravo taip pat savo bute – Balninkų 4–3, Kaune. Ačiū, LLE (Lietuvių literatūros enciklopedija) nepamiršo šios 1992–1998 metais gyvavusios leidyklos, o taip pat paties Vaidoto – prozininko. Pirmųjų knygų nežymėjo atskira PK abreviatūra, mat leido ir antrąsias, ir trečiąsias. Bent dalis pirmųjų knygų, išleistų Vaidoto Oškinio leidykloje, yra šios: Roberto Danio „Pavėlavusi knyga“ (1991), Jūratės Sučylaitės „Žarijų duobė“ (1992), Benedikto Januševičiaus „Veidas“ (1992), Pauliaus Zavadskio „Dangus gyvena žemėje“ (1992), Augusto Tamaliūno „Ybiškės žiedas“ (1992), Ričardo Šileikos „Kalvaratas“ (1992), dailininko Algio Julijaus Stankevičiaus „Eilėraščiai“ (1992), Rimo Buroko „39 eilėraščiai“ (1992), Albino Galinio „Ženklai“ (1993), Dainos Nemčinskaitės „Basas pasaulėvaizdis“ (1994), Lenos Suodienės „Sviet vietra“ (1995).

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pirmųjų knygų seriją (PK) pradėjo 1994 metais, išplukdžiusi Valdo Gedgaudo poezijos „Kapsulę“ ir Lauros Sintijos Černiauskaitės prozos „Tris paras prie mylimosios slenksčio“.

Kiekvienais metais Rašytojų sąjungos valdyba išrenka šešių poetų ir prozininkų komisiją, kuri skaito ir vertina pristatytus PK konkursui rankraščius. O tų rankraščių kasmet atneša po keliolika jaunuolių, mat viena iš privalomų konkurso sąlygų – autoriaus amžius turi būti iki trisdešimt penkerių. Kelerius metus šią PK serijos leidybą rėmė „Santaros Šviesos” federacija, rėmė Kultūros ir sporto fondas. Anot buvusio Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Valentino Sventicko, reikia dėkoti Kultūros ministerijai, kasmet vis skiriančiai lėšų vienai poezijos ir vienai prozos debiuto knygai išleisti.

Valentinas Sventickas stebėdamasis džiaugėsi, kad dabarties laikais jaunimui, turinčiam begalę įvairiausių užsiėmimų, nepritrūksta noro rašyti: „Tai gera žinia, kad nedingsta pats poreikis rašyti.“

Kad tas sunkiai argumentuojamas ir neišaiškinamas noras nežabotai veši ir plinta, akivaizdu. Žiūrėkit, leidykla „Versus Aureus” 2006 metais pradėjo pirmųjų knygų seriją „Debiutai“. Žiūrėkit, 2009 metais ja pasekė leidykla „Tyto alba“, ėmusi leisti seriją „Nauji vardai“.

Žurnalo, o vėliau – tai yra dabar – savaitraščio „Nemunas“ leidykla literatūros pasaulin taip pat aktyviai ir nuolatos tiekė ir tiekia pirmųjų debiutinių knygų. Kas nepamiršo, tas puikiai žino, kad būtent „Nemunas“ dovanojo Erikos Drungytės, Enrikos Striogaitės, Mindaugo Valiuko, Vytauto Stulpino, Gintaro Gutausko, Jauniaus Čemolonsko, Dianos Paklonskaitės, Aušros Kaziliūnaitės pirmąsias knygas. O, taip pat kunigo, teologijos licenciato Skaidriaus Kandratavičiaus eilėraščių pirmaknygę „Metareligija“. Naujausias „Nemuno“ debiutantas Vytautas Stankus su savo pirmąja „Vaikščiojimas kita ledo puse“ sulaukė dėmesio net šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Taigi „Nemuno“ pirmųjų leidinių kraitis skaičiuojamas pora dešimčių ir dar kelių autorių pavardėmis ir knygų pavadinimais.

Tačiau o kas pajėgs suskaičiuoti ir surašyti visus pirmuosius poezijos ir prozos daigus?! Betgi to absoliučiai ir nereikia. Svarbu, buvo startuota (yra startuojama). O literatūron ateinantieji visada sulaukdavo ir dabar sulaukia išties nemenko dėmesio. Kartais netgi pernelyg ypatingo. O sykiu ir tūkstantinių premijų.

Štai! Geriausios poezijos debiutinės knygos autoriai pavasariais (nuo 1977 metų imtinai) Naisiuose (Šiaulių r.) apdovanojami Zigmo gėlės premija. Pirmoji laureatė Vidmantė Jasukaitytė („Ugnis, kurią reikia pereiti“). O vertingiausios prozos debiutantams Gruzdžiuose (Šiaulių r.) kasmet gruodį (nuo 2004 metų imtinai) skiriama Augustino Griciaus premija. Pirmoji laureatė – Aistė Ptakauskaitė („Ieškau darbo“).

Štai! Tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo” Jaunojo jotvingio premiją dažnąsyk pelno poezijos debiutantas. Tokiu ypatingu garbės ženklu žymėti Gytis Norvilas („Akmen-skeltės“), Darius Šimonis („Spiečius“), Gintaras Bleizgys („Vietovė. Šiaurė“), Agnė Žagrakalytė („Išteku“), Donatas Petrošius („Iš tvermės D“), Sonata Paliulytė („P. S.“), Vytautas Dekšnys („Iszimtys“).

Ir dar vienas štai! Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista novelistės Ievos Toleikytės knyga „Garstyčių namas“ ir leidyklos „Homo liber“ išleistas Dianos Šarakauskaitės eilėraščių rinkinys „Medžiai mano tėvai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto žmonių išrinktos į 2009 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. PK į LLTI sąrašą, manding, išrinktos pirmąsyk.

Tarp Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą Pirmosios knygos konkursą  laimėjusių ir šioje serijoje debiutavusių rašytojų – Rimvydas  Stankevičius, Agnė Žagrakalytė, Marius Ivaškevičius, Renata Šerelytė, Gytis Norvilas, Dovilė Kuzminskaitė, Ramunė Brundzaitė, Tomas Vaiseta, Jurgita Jasponytė, Mindaugas Jonas Urbonas, Dovydas Grajauskas, Greta  Ambrazaitė, Monika Baltrušaitytė, Lukas Miknevičius, kiti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.