Sigitas Parulskis. Kaukių baliuje skaityti sunku

Šįryt eidamas pro saloną, kuriame priauginami nagai, susimąsčiau, kas naudingiau žmonijai – nagų priauginimas ar poezija?

Sigitas Parulskis.
Sigitas Parulskis.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 6, 2020, 11:20 AM

Gegužės pradžioje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, matyt, dėl to tokios asociacijos. Be abejonės, žmogus, susijęs su kultūra, pasisakytų už poeziją. Priauginti, ilgi nagai nepraktiški, atrodo klaikiai, su jais galima tik utėles rinkti iš pastipusios žiurkės kailio. Poezija... Tai aukščiausia kalbos forma, ji kalba už tuos, kurie negali kalbėti, tai kondensuotas žmogaus gyvenimo grožis ir tragizmas, anot J.Brodskio, eiliavimas – milžiniškas sąmonės, mąstymo, pasaulėjautos greitiklis.

Bet kodėl toks gėris kuo toliau, tuo labiau reikalingas tik menkai saujelei keistų žmonių? Ar dėl to, kad poeziją suvokti reikia specialių įgūdžių? Ar ji savo šlovės laikais buvo pervertinta? Kita vertus, priauginti nagai atlieka tokią pat estetinę funkciją kaip ir poezija: ir viena, ir kita sunkiai galėtų įrodyti tiesioginę naudą žmonijai, ir viena, ir kita – dekoracijos, reikalingos kaip vištai sparnai. O rinkos ekonomikos atžvilgiu poezija ir nagai niekuo nebesiskiria, kaip pasakytų A.Einsteinas, viskas priklauso tik nuo stebėtojo padėties, todėl objektyvumas reliatyvus.

Vos per trisdešimtį metų daug kas pasikeitė LT knygos ir meno pasaulyje. Senojo tipo menininkas politiką vertė menu, šiuolaikinis meną verčia politika; senojo tipo menininkui rūpėjo dalyko išmanymas, profesionalumas, individualumas, tik jam būdingas stilius, naujojo – masiškumas, lytiškumas, socialumas, integralumus etc.

Nyksta ir skaitymas, kaip vienatvės, atsiskyrimo aktas, visiškai individualus, egoistinis užsiėmimas, pokalbis su rašytoju ir jo kūriniu. Paradoksas, kad šiuolaikinis, ypač jaunas, žmogus yra vienišas, tik jo vartai į vienatvę jau ne per knygą, o per kompiuterį, per internetą. Žmogų, likusį akis į akį su knyga, pasaulis pasiekia per kalbą, per vaizduotę; vienatvė internete – pasaulis pasiekia per vaizdą, per garsą ir kalba yra tik papildinys, tik komentaras.

Skaitydamas knygą turi atkurti rašytojo siūlomą pasaulio projekciją savo sąmonėje, kuo daugiau pastangų (žinių, įgūdžių ir pan.) įdedi, tuo ta projekcija įdomesnė, o štai internetinė vienatvė iš esmės testo principas, atsakymų „taip ir ne“ seka, jau ne kūrimas, tik pasaulio, kurį mums siūlo internetas, projekcijos testavimas, tinka ar netinka. Testavimas ir komentavimas. Nežinau, kuris variantas naudingesnis žmonijai, gal abu, gal nė vienas, kaip visuomet, yra ir trečias kelias, sintezės.

Knyga kaip meno kūrinys praranda funkciją, dabar reikalinga knyga kaip socialinis reiškinys. Į knygų muges žmonės ateina ne ieškoti nuostabių leidinių (lengviau ir pigiau tai padarytų internete), o pasitrinti vieni į kitus. Pandemijos išprovokuotas karantinas kaip tik tai ir atskleidė: žmonės siaubingai kenčia, kad negali pabūti minioje, ir šis buvimas minioje, trintis yra svarbiau už patį objektą, kurio trokštama. Nesvarbu, ar tai menas, ar keptuvė, ar priauginti nagai.

Galbūt apsilankymo operoje ritualas yra svarbesnis nei tragiškos ir nemirtingos Violetos bei Karmen arijos? Galbūt žmogui, ypač neturinčiam specialaus meninio (muzikinio, literatūrinio etc.) išsilavinimo, kur kas įdomiau išgerti karšto šokolado ir pastovėti pusvalandį eilėje prie tualeto, o ne klausytis menininkų scenoje, šaukiančių apie ištikimybes ir amžinybes? Sakoma, tikras, gyvas garsas – vertybė. Jeigu būtų paleistas įrašas, o muzikantai savo duobėje imituotų grojimą, retas kuris išgirstų skirtumą.

Nedrąsiai, bet vis dėlto – kadaise buvo knygos kultūros gyvavimo laikai, tais laikais apie knygų skaitymą būdavo pasakoma puikių minčių, o apie poeziją ir poetus: ak, poetas yra kalbos egzistavimo priemonė, sąmonės, mąstymo, pasaulėjautos greitiklis.

Gal. Bet kažkodėl labai sklandžiai ir lengvai žmonės gali gyventi be šio greitiklio, užtenka ir šimto megabitų per sekundę arba, kaip sako britų rašytojas T.Parksas, „galbūt menas yra labiau problema nei sprendimas; galbūt mes traukiame į pragarą, bet tik pažiūrėkite, kaip puikiai apie tai rašome, tik pažiūrėkite į mūsų paveikslus, operas ir tragedijas“.

Ką gi, pažiūrėsim, kuo baigsis šis kaukių balius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.