Kodėl politiniai ginčai kelia norą nusirauti plaukus (arba nurauti juos kitiems)

Kodėl mus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl jaučiamės veikiau „vyturiai“ nei „pelėdos“ arba priešingai? Kodėl balsuojame taip, o ne kitaip?

 Skirtingų Lietuvos politinių partijų lyderiai 2001 m.<br> P.Lileikio nuotr.
 Skirtingų Lietuvos politinių partijų lyderiai 2001 m.<br> P.Lileikio nuotr.
 Lietuviškai išleista amerikiečių mokslininko, mokslo populiarintojo Billo Sullivano knyga.<br>Leidėjų nuotr.
 Lietuviškai išleista amerikiečių mokslininko, mokslo populiarintojo Billo Sullivano knyga.<br>Leidėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 28, 2020, 10:42 AM, atnaujinta Aug 28, 2020, 10:42 AM

Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite amerikiečių mokslininko, mokslo populiarintojo Billo Sullivano knygoje „Susipažinkite – tai jūs“. Iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė ir Eduardas Macevičius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„National Geographic“ leidybos grupės parengtoje knygoje pateikiamas gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie nulemia tai, kuo esame.

Kviečiame skaityti knygos ištrauka „Kodėl politiniai ginčai kelia norą nusirauti plaukus (arba nurauti juos kitiems)“.

* * *

Dauguma žmonių apibūdina save pagal politinius įsitikinimus, ar jie kryptų į konservatyvią dešinę ar į progresyvią kairę. Mes linkę manyti, kad suformavome politinius įsitikinimus objektyviai ir kritiškai mąstydami. Esame labai prisirišę prie savo pozicijos visais karštais dienos klausimais ir nesuvokiame, kodėl kita pusė nemato jų taip, kaip mes (o tai, žinoma, teisingas matymas). Ar gali mokslas paaiškinti šią keblią situaciją? Ar konservatizmas ir liberalizmas turi biologinį pagrindą?

Kaip matėme kitais atvejais, tam tikri genų variantai padidina tam tikrų asmenybės savybių tikimybę, ir politinės simpatijos – jokia išimtis. Tyrimai rodo, kad identiški dvyniai turi panašesnius politinius įsitikinimus negu broliški (dizigotiniai) dvyniai. Tai paremia mintį, jog genetiniai veiksniai lemia, kaip elgiamės balsuodami, kokius lipdukus priklijuojame prie automobilio, kokius naujienų šaltinius renkamės.

Nuostabu, bet identiški dvyniai, atskirti tuoj po gimimo ir išauginti skirtingose aplinkose, susitikę vis tiek sutaria politiniais klausimais. San Diego Kalifornijos universiteto politologas Jamesas Fowleris genų, susijusių su politiniais įsitikinimais, medžioklę vadina genopolitika.

Ypač vienas genas, pasirodantis daugybėje tyrimų, koreliuoja su tuo, kaip balsuojame. Jūs tikriausiai galite atspėti kuris, nes minėjome jį jau kelis kartus: DRD4. Prisiminkite, kad DRD4 koduoja dopamino receptorių, kurio variantai paskatina „jūros ligi kelių“ poelgius, tarp kurių yra ir polinkis tyrinėti, eksperimentuoti, ieškoti naujovių.

Galima spėti, kad pažangūs liberalai dažniau turės DRD4 „jūra ligi kelių“ variantą negu konservatoriai. Mūsų genai taip pat prisideda prie to, kaip sudarytos mūsų smegenys, ir, kaip pamatysime, neurologai pastebėjo įdomių skirtumų tarp konservatorių ir liberalų smegenų.

Atrodytų, kad jau esame palinkę į tam tikrą politinio spektro pusę, dar nepamatę nė vieno kampanijos plakato. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad genai negali būti vienintelis veiksnys.

Kai kuriuos respublikonus matome slidinėjančius ant K12 šlaitų (K12 – kalnas Saltoro kalnuose (Vakarų Himalajai) su pavojingais ledynais, minimas 1985 m. filme „Better Off Dead“ (rež. Savage Steve Holland), ir yra demokratų, nenorinčių išeiti iš namų.

Vienas iš tinkamiausių būdų patikrinti, ar mes gimstame, turėdami tam tikras politines nuostatas, – įvertinti labai mažų vaikų asmenybes ir patikrinti, ar po kelių dešimtmečių jie taps respublikonais, ar demokratais. Mums pasisekė: toks eksperimentas jau padarytas!

Kalifornijos universiteto Berklyje psichologai Jackas ir Jeanne Blockai pateikė asmenybės testus vaikų lopšelio vaikučiams, paskui po 20 metų surado juos ir pateikė labai politiškai orientuotus klausimus. Jų rezultatai atskleidė reikšmingas koreliacijas tarp charakteringų mažų vaikų asmenybės bruožų ir jų vėlesnės politinės priklausomybės.

„Santykinai liberalūs jaunuoliai prieš du dešimtmečius vaikų lopšelyje žavėjo savo mokytojus išradingumu, iniciatyva, savarankiškumu, pasididžiavimu besiskleidžiančiais laimėjimais, saviverte ir savistaba.

Santykinai konservatyvūs jaunuoliai būdami maži buvo apibūdinti kaip akivaizdžiai neprisitaikę, nevisaverčiai, todėl linkę jaustis kalti, įžeidūs, nerimaujantys, kai susiduria su nežinia, nepasitikintys kitais, įsigilinę į save ir įsitempę nuo streso.“

Apie moteris tyrimas atskleidė štai ką: „Santykinai liberalios merginos... prieš 20 metų vaikų lopšelyje buvo apibūdinamos nuosekliu savybių rinkiniu: pasitikinčios savimi, kalbios, smalsios, atvirai reiškiančios neigiamas emocijas ir juokus, protingos, linkusios varžytis ir gerai elgtis.

Santykinai konservatyvios merginos prieš du dešimtmečius būdamos mažos savo vertintojus stebino kaip neryžtingos ir svyruojančios, lengvai nuskriaudžiamos, suvaržytos, verksnės, neatsiskleidžiančios, ieškančios suaugusiųjų paramos, drovios, tvarkingos, prisitaikančios, nerimaujančios susidūrusios su dviprasmybe ir bailios.“

Taip pat matome esminius skirtumus kiekvienos politinės partijos narių elgsenoje. Kas, jūsų nuomone, labiau linkęs vilkėti krakmolytus marškinius negu „Greatful Dead“ (1965 m. susibūrusi ir išgarsėjusi amerikiečių roko grupė) marškinėlius?

Tyrimai rodo, kad konservatyvūs studentai dažniau turi lyginimo lentą, vėliavą, sporto plakatus ir gyvena tvarkingame kambaryje, o liberalūs studentai dažniau apsikrauna knygomis, pasaulio žemėlapiais, visokiausia muzika ir netvarko kambarių.

Asmenybės charakteristika rodo, kad liberalai apskritai yra platesnių pažiūrų, kūrybingi, smalsūs ir ieškantys naujovių, o štai konservatoriai yra tvarkingesni, laikosi tradicijų ir geresni organizatoriai.

Plačiausia prasme liberalai teikia pirmenybę permainoms, kai jiems pateikiami nauji įrodymai, o konservatoriai pripažįsta tradicijų nustatytą pastovumą. Todėl nenuostabu, kad liberalai linkę į skepticizmą, o konservatoriai dažniau būna religingi.

Nebraskos universiteto politologo Johno Hibbingo tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad konservatoriai ir liberalai skirtingai reaguoja į nemalonius vaizdus ar stebinančius garsus. Konservatoriai demonstruoja stipresnes fiziologines reakcijas į žalingus dirgiklius.

Tiriamieji, kurie nervingiau krūpčiojo dėl gąsdinančių garsų ar vaizdų, buvo palankesni gynybos išlaidų didinimui, mirties bausmei, patriotizmui ir karui. O ne taip susierzinantys tiriamieji teikė pirmenybę užsienio pagalbai, liberaliai imigracijos politikai, pacifizmui ir ginklų kontrolei.

Todėl galima daryti išvadą, kad kuo daugiau konservatyvių kalbančių galvų transliuoja gąsdinančios apokalipsės žinias, tuo paranojiškesni darosi jų klausytojai kaip tik dėl to perdėto įsibaiminimo. Lyginant su šiais, liberalų pokalbių šou tiesiog verčia žiovauti, nes jie yra šaltakraujiškesni ir ramesni.

Šis bruožas gali būti neigiamas, jei neįvertinamas tikrai rimtas pavojus. Liberalai geriau pakelia nežinią ir įvertina problemų sudėtingumą, o štai konservatoriai bendrai linkę priimti greitus ir daug pastangų nereikalaujančius sprendimus, nes jie mato pasaulį paprasčiau, tiesiog juodą ir baltą.

Nė vienas šių būdų nėra geresnis už kitą. Kai kuriose situacijose būtinas greitas sprendimas, kitas reikia rimtai apgalvoti. Geriausia siekti nuolankaus ir sąžiningo vientisumo, kad abu būdai būtų taikomi harmoningai. Bet kas gi tuo pasirūpins įžeidimų ir nuoskaudų lenktynėse?

Skirtingas liberalų ir konservatorių požiūris į pasaulį realiai veikia mūsų viešąją sveikatos apsaugą ir politiką, kaip rodo 2017 metų tyrimas, ką demokratai ir respublikonai mano apie mūsų tautos nutukimo epidemiją.

Respublikonai linkę kaltinti žmones dėl netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimo ir silpnos valios, o demokratai mato šio klausimo sudėtingumą ir pripažįsta genus kaip jo dalį.

Savaime suprantama, kad respublikonai mažiau remia vyriausybės intervencijas padėti nutukusiems pacientams, o demokratai palankiau žiūri į cukraus ir limonado mokesčius, kaip blogo maisto atgrasymo priemones.

Papildomi tyrimai patvirtina, kad konservatoriai verčiau spręs problemas, taikydami plačius suvaržymus, kad išvengtų neigiamų pasekmių, kai liberalai naudoja tiesiogines intervencijas, tikėdamiesi paskatinti teigiamus rezultatus.

2010 metais tik ką sužinojęs apie „Oskaro“ nominaciją už karaliaus Jurgio VI vaidmenį filme „Karaliaus kalba“ aktorius Colinas Firthas paskelbė užduotį mokslininkams. Jis prašė juos išsiaiškinti, dėl kokių „biologinių sutrikimų“ žmonės nesutinka su juo dėl karštų politinių problemų.

Londono universitetinio koledžo neurologas Geraintas Reesas priėmė iššūkį ištirti liberalų ir konservatorių smegenų struktūrą ir pakvietė Firthą būti tyrimo bendraautoriumi.

Reeso atrastos smegenų struktūros buvo tokios nuoseklios, kad netrukus mokslininkai galėjo 72 procentų tikslumu numatyti, kurią partiją remia dalyviai, tik analizuodami jų smegenų skenogramą.

Konservatoriai dažniau turi didesnę migdolinę smegenų dalį – smegenų sritį, suaktyvinamą baimės ir nerimo, o štai liberalai gali pasigirti didesne priekine cinguline žieve, kuri dalyvauja kritinėje instinktyvių minčių analizėje. Būtų įdomu ištirti nuosaikiųjų ir nepriklausomųjų smegenų struktūrą bei veiklą.

Galima tikėtis, kad jų migdolinė smegenų dalis ir priekinė cingulinė žievė bus proporcingos ir vienodai aktyvios, galbūt taip užtikrindamos geresnę baimės ir racionalumo pusiausvyrą.

Įdomu tai, kad didesnę migdolinę smegenų dalį taip pat turi amžini darbų atidėliotojai, dar vadinami prokrastinatoriais. Tai paaiškina, kodėl jie visą laiką atidėlioja reikalus: nes bijo, kad jų veiksmai sukels neigiamus padarinius. Politiniame kontekste darosi aišku, kodėl konservatoriai ir liberalai skirtingai žiūri į naujas idėjas, kurios padaro perversmą ar sulaužo tradicijas.

Dabar žinome, kodėl mūsų skelbiamos protingos žinutės neįtikina mūsų „Facebook“ draugų kitoje pusėje atsipeikėti. Jūs ne šiaip sau prašote juos pakeisti nuomonę, jūs siūlote pakeisti jų smegenis. Šie atradimai leidžia suprasti, kad mūsų smegenų sąranga vaidina svarbų vaidmenį mūsų reakcijose į galimą pavojų, stresą ir konfliktą, o tai, savo ruožtu, koreliuoja su mūsų politiniais įsitikinimais.

Evoliucija įtikinamai paaiškina, kodėl mūsų rūšį sudaro ištiso politinio spektro individų mišinys. Konservatoriai puikiai numato galimus pavojus, o liberalai sėkmingai juos įvertina.

Bendradarbiaujančioje visuomenėje šie vienas kitą papildančių gebėjimų rinkiniai apsaugo civilizacijos pažangą. Nelaimei, šiandien mes negerbiame vienas kito talentų, nes nesugebame pasipriešinti ekstremistams, kurie mus supriešina. Kur kas paprasčiau nurašyti ką nors kaip sąmokslininką arba kairuolį, negu sulaužyti nuostatas ir protingai išklausyti priešingos pusės rūpesčius.

Kad pasiektume kompromisą, mums būtina atsikratyti priklausomybės nuo trumpalaikio dopamino poveikio, sukeliamo gentinio grupinio mąstymo, ir siekti ilgalaikio atlygio, kurį gauname naudodami logiką ir protą.

1991 metais roko grupė „Live“ (1984 m. susikūrusi amerikiečių roko grupė ir jos daina „The Beauty Of Grey“) įspėjo mus apie gyvenimą juodai baltame pasaulyje. Laikas išmokti matyti „pilkumos grožį“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.