Nejaugi nėra kitos vietos poeto Adomo Mickevičiaus paminklui? To klausė ne vienas, pastebėjęs didžiulę statulą Naujininkuose, Prūsų gatvėje.
Tiesa, tai tik maketas, tačiau jo istorija susijusi su tarpukario Lietuva.
Bibliotekininkai atsisakė
Įspūdingas A.Mickevičiaus paminklo maketas vasarą buvo eksponuojamas ant Rotušės laiptų. Jis buvo didžiausias Vilniaus muziejaus parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ eksponatas.
Vilniaus muziejaus vadovė Rasa Antanavičiūtė sakė, kad parodai pasibaigus maketas buvo nuvežtas į saugomą teritoriją, jam nekenkia nei lietus, nei sniegas.
Parodos rengėjai siūlė A.Mickevičių laikinai įkurdinti A.Mickevičiaus bibliotekos kieme Trakų gatvėje, tačiau bibliotekininkai atsisakė.
R.Antanavičiūtė vylėsi, kad dar atsiras asmenų ar įstaigų, kurios iki 2022 ar 2023 metų priglaus A.Mickevičių, kol maketas bus išvežtas į kitą parodą Krokuvoje, Lenkijoje.
Sąlyga – vieta turi būti susijusi su A.Mickevičiaus gyvenimu arba kūryba, be to, perkeliant į naują vietą būtina pačiam pasirūpinti transportu.
Pastatė Neries krantinėje
Šį A.Mickevičiaus paminklą 1922 metais sukūrė skulptorius Zbigniewas Pronaszka, bet kūrinio projektas Vilniuje taip ir liko neįgyvendintas.
Vasarą tokius neįgyvendintus projektus pristačiusioje parodoje buvo daugiau nei šimtas praėjusiame amžiuje sukurtų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių kūrinių. Jie galėjo reikšmingai pakeisti Vilniaus veidą, bet tai nebuvo lemta.
Tarpukariu Z.Pronaszka siūlė iš bronzos arba betono išlietą 12 metrų aukščio paminklą poetui statyti Rotušės aikštėje. Monumentas turėjo būti dvigubai aukštesnis už maketą.
Pasak R.Antanavičiūtės, apie A.Mickevičiaus paminklą Vilniuje svajota dar nuo XIX amžiaus, bet dėl tokios reikšmingos asmenybės įamžinimo ilgai nesutarta.
Paminklo A.Mickevičiui statymo komitetas ir Vilniaus valdžios atstovai nusprendė, kad Z.Pronaszkos paminklas pernelyg modernus ir netinka miestui, tačiau iniciatyvos ėmėsi naujai susikūręs alternatyvus komitetas. Jo pastangomis originalaus dydžio paminklo maketas iškilo dešiniajame Neries krante, prie dabartinių Sporto rūmų.
Virė audringos diskusijos
Skulptoriaus eskizo pastatymą lydėjo audringos visuomenės diskusijos. Poeto paminklo maketas kurstė tarpukario Vilniaus visuomenę. Vieniems jis atrodė nepriimtinas, savo masteliu ir išvaizda gąsdinantis vilniečius, o kitiems modernios ir neįprastos paminklo formos liudijo poeto aktualumą šiais laikais.
Nors 1924 metais Vilniuje iškilo Z.Pronaszkos suprojektuoto paminklo A.Mickevičiui maketas, buvo surengti dar du konkursai, kuriuose nugalėjęs paminklas poetui būtų buvęs pastatytas mieste.
Konkursai dar labiau įkaitino visuomenę ir polemika dėl poeto atminimo įamžinimo formos ir erdvės netilo dar ilgus metus.
Užsitęsusios diskusijos ir lėšų stygius užvilkino paminklo statymą – tarpukariu paminklo poetui mieste taip ir neatsirado.
