Dirbtinis intelektas (DI) ir kūryba atrodo sunkiai suderinami, bet keturi kauniečiai programuotojai, tarpdisciplininio meno kūrėjai Gytis ir Ignas Dovydaičiai bei Rūta Petrauskaitė ir Matas Gumbinas įsitikinę, kad pasitelkus robotą galima sukurti netikėtus, išskirtinius kūrinius, žmonėms leisti išgyventi tokius potyrius, kurių savo gyvenime jie nėra patyrę.
Kauniečiai jau galėjo įsitikinti, kaip robotas kuria prozos kūrinius ar kaip kiekvieną gali nukelti į Sibiro tremties laikus.
Kol kas DI dažniau naudojamas medicinoje, rinkodaroje, bet jo galimybės kuriant meną taip pat labai įdomios.
Parinko lietuvių autorius
Kaip veikia DI, buvo galima pamatyti V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Čia buvo pristatyta instaliacija „Veidas. Skaičius. Žodis“.
Šios instaliacijos kūrėjai – G. ir I.Dovydaičiai, R.Petrauskaitė ir M.Gumbinas robotui pateikė 100 lietuvių autorių kūrinių. Robotas susipažino ir su klasikų, ir su šiuolaikinių kūrėjų tekstais, jo atmintyje užsifiksavo 2 milijonai žodžių.
DI analizavo ryšius tarp frazių ir sakinių ir išmoko pateikti savo matematiniais skaičiavimais pagrįstas versijas, kokie žodžiai vienas po kito gali sekti. Pavyzdžiui, po žodžio „aš“ dažnai kartojasi žodis „tu“ ar „einu“.
Taip pat robotas susipažino ir su rašytojų, kurių tekstus analizavo, portretais.
Patirtis – įdomi ir netikėta
Atsistojus prieš ekraną su kamera žmogus buvo nufotografuojamas, DI ieškojo jo veido bruožų panašumų su jam žinomais literatūros kūrinių autoriais ir parinko pirmąjį žodį, o paskui sukūrė visą tektą, skirtą tik tam, kurio veidą nufotografavo.
Dirbtinis intelektas man parinko tokius žodžius: „Aš esu Šatrijos Ragana. Kas norėtų iššokti pokštą tarp Rudelgun raganų? Tik ne tau. Vickos mama pabėgo. Sutiko ją mažu, išsigandusiu veidu ir susirūpinusiu žvilgsniu virtuvėje, matyt, tyli. Nenorėjo, kad ji išeitų. Šeima, kurie jos nepriėmė, nebuvo tarp tų, kurie susitiko.“
Tokiame pat eksperimente dalyvavusi instaliacijos išbandyti atėjusi kaunietė Vilma Tauterytė taip pat gavo jai skirtą kūrinį ir sakė, kad jausmas labai keistas.
„Aš pati susijusi su IT technologijomis, todėl buvo įdomu pamatyti, kaip dirbtinį intelektą galima pritaikyti kūryboje. Eksperimentas labai įdomus, o patirtis netikėta“, – tikino kaunietė.
Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Zinkevičiūtė sakė, kad iš DI ir kauniečių sukurtų tekstų bus sudaryta ir išleista knyga. Ji bus, ko gero, pirmoji pasaulyje ir unikali.
Nukėlė ir į Sibiro tremtį
Instaliacijos kūrėjai DI netikėtai panaudojo ne pirmą kartą. Kauniečiai yra sukūrę ir instaliaciją „Tremties istorijų generatorius“. Šiuolaikiniams žmonėms buvo suteikta galimybė nusikelti į Sibiro tremtį.
Atsistojusieji priešais ekraną, įvedus informaciją apie amžių, buvo fotografuojami, jų atvaizdai įkeliami į archyvinę tremties nuotrauką ir sugeneruojamos teksto pastraipos, kuriose DI pateikė galimus asmens išgyvenimus tremtyje.
„Vieni patyrė, kaip sunkiai reikėjo dirbti, kiti tapo tremtinių prižiūrėtojais, treti tremtyje mirė. Situacijų buvo įvairiausių“, – pasakojo I.Dovydaitis.
Kūrėjai įsitikinę, kad DI galima panaudoti ne tik technologiniams produktams, bet ir emocinį poveikį darančiam menui kurti.
Daugiausia sprendimų taikoma medicinoje
Agnė Paulauskaitė– Tarasevičienė, Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro vadovė
„Bene daugiausia ir pačių svarbiausių DI technologijomis grįstų sprendimų Lietuvoje ir užsienyje taikoma medicinos srityje.
Kita plataus DI taikymo sritis yra rinkodara. DI pritaikomas ir finansų pramonėje. Nuo 2020 metų DI sprendimai plačiai naudojami gamybos sektoriuje, o ateityje neišvengiamai daugės DI valdomų mašinų, palengvinančių pramonės automatizavimą.
Šiuo metu DI taikymas sparčiai auga švietimo sektoriuje, socialinės medijos erdvėje, žaidimų pramonėje ir kitose srityse.“
