10 priežasčių, kodėl savaitgalį verta apsilankyti literatūros festivalyje „Open books“

Rugsėjo 23–24 dienomis Vilniuje vyks literatūros festivalis „Open books“, kuriame šiemet – itin turininga programa: nuo susitikimų su pasaulinėmis literatūros žvaigždėmis iki aktualių diskusijų ar poezijos skaitymų. Išskyrėme 10 priežasčių, kodėl šiemet vertėtų apsilankyti festivalyje „Open books“.

Festivalyje viešės S.Aleksijevič. <br>M.Repečkos ir rengėjų nuotr. 
Festivalyje viešės S.Aleksijevič. <br>M.Repečkos ir rengėjų nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

„Open books“

Sep 23, 2022, 4:46 PM

1. Festivalyje lankysis Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Svetlana Aleksijevič 2015 metais buvo įvertinta Nobelio literatūros premija už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Lietuvoje Svetlana Aleksijevič planavo apsilankyti dar prieš kelis metus, tačiau tuomet dėl sveikatos problemų planus teko pakeisti, ir šiemet pagaliau susitiks su Lietuvos skaitytojais. Ši rašytoja sugeba itin skvarbiai tyrinėti traumines žmonių patirtis, savo kūriniuose atskleidžia sovietinį mentalitetą ir rusiškojo nacionalizmo šaknis. „Aš turiu rašyti. Turiu ieškoti žodžių, galinčių įtikinti žmogų, kuris rėkia „Aš nekenčiu ukrainiečių“, – duodama interviu prieš šį savo vizitą sakė Svetlana Aleksijevič, kalbėdama apie tai, ką gali rašytojas karo akivaizdoje. Festivalyje „Open books“ ją kalbins Marius Ivaškevičius.

2. Serhijų Žadaną kalbins Olegas Šurajevas. Ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas prasidėjus karui Ukrainoje tapo žinomas net tiems, kas literatūra nelabai domisi. Jis tapo vienu aktyviausių informacijos apie tai, kas vyksta Ukrainoje, skleidėju, jis rengia skaitymus, koncertus, renka paramą, jį drąsiai galima pavadinti pavyzdžiu to, kaip rašytojas prasidėjus karui gali uždegti drąsa ir pasiaukojimu kitus, garsiai įvardinti tai, kas svarbiausia. Lenkijos mokslų akademija Serhijų Žadaną nominavo Nobelio literatūros premijai, jis tapo Vokietijos Heinricho Böllio fondo ir Brėmeno miesto mero įsteigtos Hannos Arendt premijos laureatu už „politinį mąstymą“. Pokalbis „Open books“ bus įdomus ir tuo, kad jį nuotoliniu būdu kalbins vienas aktyviausių paramos Ukrainai organizatorių Lietuvoje Olegas Šurajevas. Tad pokalbis suksis apie aktyvizmą, paramą Ukrainai ir tai, kaip intelektualų balsui nuskambėti dar garsiau.

3. Kristinos Sabaliauskaitės, Mariaus Buroko ir Aurimo Švedo pokalbis. Festivalio diskusijų programoje didelio dėmesio turėtų sulaukti diskusija, kurioje dalyvaus specialiai į šį renginį iš Londono atskrendanti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, poetas Marius Burokas ir istorikas Aurimas Švedas. Šios diskusijos tema – „Rašytojo vaidmuo karo akivaizdoje“, ir jos metu bus kalbama apie tai, koks literatūros vaidmuo tokių įvykių kaip Ukrainoje metu. Kristina Sabaliauskaitė garsiai pasisako apie karą Ukrainoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o Marius Burokas dalinasi informacija apie tai, kas vyksta fronte, ir tapo pilietiškų, aktyvių literatų pavyzdžiu.

4. Pažintis su tuo, kad per metus įvyko lietuvių literatūros pasaulyje. Festivalio tradicija – „Autorių galerija“: susitikimuose su lietuvių rašytojais skaitytojai gali pamatyti, kokios knygos buvo išleistos per metus. Komisija atrinko įvairių žanrų knygas, festivalyje savo kūrinius pristatys tiek jau patyrę, tiek pradedantys rašytojai, tad tai taps kaleidoskopiniu vaizdu, koks įvairialypis mūsų literatūros pasaulis. Šiemet festivalyje dalyvaus tokie autoriai kaip Vaiva Grainytė, Rolandas Rastauskas, Jurga Vilė, Laurynas Katkus, Lina Buividavičiūtė, Eglė Frank, Antanas Šimkus, Rasa Aškinytė, Ramūnas Liutkevičius, Dovilė Raustytė, Dainius Gintalas, Bernardas Gailius, Živilė Kropaitė-Basiulė, Ignas Staškevičius, kiti rašytojai.

5. Diskusijų apie literatūrą programa. „Open books“ metu vyksta ir diskusijų forumas, kuriame rašytojai diskutuoja su literatūra susijusiomis temomis, neretai aprėpiančiomis kur kas platesnes sritis. „Šiemet, sudarydami programą, pirmiausia galvojome apie karą Ukrainoje – supratome, kad literatūra apie tai įvairiais aspektais gali papasakoti kur kas daugiau, nei dažnai galvojame“, – sako „Open books“ programos sudarytojas Audrius Ožalas. Šiemet bus kalbama apie rašytojų vaidmenį karo akivaizdoje, lietuvių rašytojų knygas apie Ukrainą, ukrainiečių literatūros vertimus į lietuvių kalbą, o taip pat, kaip negrožinių knygų pagalba sudominti skaitytojus mokslu. Diskusijose dalyvaus Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Robertas Petrauskas, Antanas A.Jonynas, Vytas Dekšnys, Algirdas Kumža, Dovydas Pancerovas ir kiti.

6. Dėmesys Ukrainai. Viso festivalio metu bus skiriamas ypatingas dėmesys Ukrainai – ši tema vyraus diskusijose, skaitymuose, susitikimuose su rašytojais ir, kaip teigia festivalio organizatoriai, norima, kad šis festivalis taptų dar vienu solidarumo su Ukraina pavyzdžiu, o atėjusiems literatūros gerbėjams keltų klausimus – kuo dar galima prisidėti prie paramos Ukrainai, kodėl rašytojai ir skaitytojai negali likti nuošalyje. „Tikime, kad literatūra gali padėti rasti atsakymus tokiose sudėtingose situacijose, rašytojų vaidmuo, jų moralinė pozicija karo metu yra be galo svarbi“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandijauskaitė-Ruškienė.

7. Galimybė įsigyti dalyvaujančių autorių knygas leidyklų kainomis ir gauti rašytojo autografą. „Open books“ festivalyje lankytojai galės pigesnėmis kainomis įsigyti čia dalyvausiančių autorių kūrinių ir čia pat pabendrauti su rašytojais.

8. Literatūrinės bendruomenės susibūrimo vieta. „Mes siekiame, kad šis festivalis suburtų literatūros bendruomenę – rašytojus, kritikus, iliustratorius, leidėjus ir, žinoma, skaitytojus. Norime kokybiška literatūra sudominti kuo platesnį skaitytojų ratą, o kartu ir išlaikyti didelį dėmesį kokybei, detalėms“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandijauskaitė-Ruškienė. Festivalio organizatoriai sako siekiantys, kad „Open books“ taptų vienu iš literatūrinio susibūrimo centrų, kur keičiamasi idėjomis, kalbama apie knygas, mezgasi naujos pažintys, skaitytojai turi galimybę patys pabendrauti su rašytojais ar kitais literatūros srities žmonėmis ir taip būtų skatinamas kuo glaudesnis bendruomeniškumas.

9. Jaunųjų poetų skaitymai. Kaip ir praėjusiais metais, pagrindinės festivalio dienos išvakarėse literatūros mėgėjai kviečiami į jaunųjų poetų skaitymus, kurie šįkart vyks bare „Peronas“. Šįkart čia dėmesys bus skiriamas ir ukrainiečių kūrybai – pirmoje dalyje bus skaitoma lietuvių autorių poezija, o antroje – tie patys autoriai skaitys Antano A.Jonyno išverstas jaunų ukrainiečių eiles, parašytas karo metu. Šis renginys bus nemokamas. „Jaunųjų poezija – tekstai, kuriuose galima užčiuopti, kaip keičiasi literatūra“, – sako renginyje dalyvausiančius lietuvių poetus atrinkusi Monika Bertašiūtė-Čiužienė.

10. Jauki festivalio atmosfera. Festivalio organizatoriai sako, kad jiems labai svarbu sudaryti ne tik kokybišką programą, bet ir sukurti intymią, elegantišką festivalio aplinką. „Norime, kad festivalio metu būtų ne tik patogu stebėti susitikimus, bet ir pertraukėlėse jaukiai paplepėti su sutiktais draugais ar pakalbinti rašytoją. Šiemet turėsime autografų svetainę, kurią įrenginėja mūsų festivalio partneriai „Magrės baldai“, tradiciškai visus festivalio svečius skania kava vaišins „Huracan Coffee”, o saldumynais – „Pergalė“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandijauskaitė-Ruškienė. Šiemet pagrindinė festivalio diena vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, kuri puikiai žinoma ir mėgstama kultūra besidominčių žmonių, joje erdvės bus pritaikytos tiek stebėti renginius, tiek leisti laiką bendraujant su bičiuliais ar rašytojais.

Rugsėjo 24 d. renginiai Nacionalinėje dailės galerijoje – mokami. Visos dienos bilietų kaina – 10–16 eurų. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?