Ji teigė, kad naujieną 90-ies rašytojas su ja sutiko vienoje Vilniaus ligoninėje, kur yra gydomas, tačiau džiugiai.
„Jį tai, žinoma, pradžiugino. Jis pats juokauja, nes tai jau ketvirtas kartas, kai jis siūlomas. Sako: trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas – išsipildo. Džiaugiamės“, – pirmadienį kalbėjo rašytojo sutuoktinė.
„Dabar reikės galvoti, kaip kaip nors paremti Ukrainą – ši mintis visada buvo, jis tą dalyką svarsto. Čia bus proga – bandysime arba per Ukrainos ambasadą, arba per Joną Ohmaną, kaip tai galima skirti. Reikia, būtina padėti šitai šaliai“, – teigė ji.
Dramaturgas ir prozininkas K. Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus, jam skirta nominacija įvardinta „Už mamutų medžiojimą teatre ir prozoje“ su nuoroda į rašytojo 1968-aisiais pirmą kartą išleistą pjesę „Mamutų medžioklė“.
Šiemet rašytojas paskelbtas ir Pasvalio garbės piliečiu. Pasak G. Z. Mažeikaitės-Sajienės, jos vyrui itin svarbus ir šis įvertinimas.
„Jis labai apsidžiaugė, kadangi jis yra gimęs prie Pasvalio, Skėriuose, anksti tapęs našlaičiu, o užaugęs, jau subrendęs, Žemaitijoje. O dėl Nacionalinės premijos, džiugu, kad įvertinimas yra dar šiais metais, ir kad pagaliau jo kūryba, jo visos pastangos – ir kaip signataro, ir kaip rašytojo – yra įvertintos šia premija. Mums labai džiugu“, – kalbėjo rašytojo žmona.
1932-aisiais gimęs K. Saja 1958-aisiais tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute (buvusiame Lietuvos edukologijos universitete) baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, pirmuosius kūrinius, daugiausiai pjeses, pradėjo publikuoti dar nuo 1954-ųjų.
Iš viso išleido apie 60 knygų, tarp žymiausių – pjesės „Devynbėdžiai“, „Ubagų sala“, apysaka „Po to, kai jie pavirto medžiais“, apsakymų knyga „Klumpės“ ir kiti.
Iki šiol jis buvo pelnęs J. Grušo premiją (1987, už dramą „Žemaičių piemuo“), buvo apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).
Nacionalinė premija šiemet siekia daugiau nei 36 tūkst. eurų.
