Po 1922–1923 metų lemtingus užkulisius autorius vedžioja pasitelkdamas retą ir intriguojančią veikėją – protingą ir ryžtingą britų ir vokiečių agentę Marta fon Macer. Viešbučiai, kavinės, traukinių kupė – čia plačiau ir atviriau kalbama nei konferencijų salėse, o neretai ir planuojami tolesni istoriją keičiantys žingsniai.
Į literatūrą nėręs teisininkas
„Rašymas nėra mano gyvenimas. Rašau, kai turiu laisvo laiko, ūpo ir kai išstudijuoju „sužvejotą“ medžiagą“, – pasakoja jau trečią romaną išleidęs advokatas J. R. Smilgevičius.
Istorinio romano autorius pripažįsta, kad pagrindinė veikėja Marta fon Macer tikslaus istorinio prototipo neturi, tačiau šią išraiškingą personažę sukurti padėjo skirtingų istorinių asmenybių bruožai ir, žinoma, realūs įvykiai. Nuo Lietuvos užsienio politikos dokumentų iki svarbiausių tarptautinių dokumentų – autoriaus išstudijuotų ir pasakojimui pasitelkiamų šaltinių sąrašas stulbina.
Europa galėjo būti kitokia?
Romaną „Marta fon Macer“ jau perskaitęs ir įvertinęs Kovo 11-osios akto signataras, diplomatas Mečys Laurinkus atkreipia dėmesį, kad autorius meistriškai aprašo visai Europai reikšmingus praėjusio amžiaus įvykius ir jų užkulisius. „Vokietija vaduojasi iš Versalio sutarties. Galvas kelia naciai. Į politinę areną braunasi bolševikinė Rusija. Europos diplomatijos istorijoje klestėjo slaptoji diplomatija. Ne išimtis – ir politinės žmogžudystės“, – pastebi M. Laurinkus.
Knygoje veikia ir puikiai žinomos istorinės asmenybės ir platesnei visuomenei kiek mažiau žinomi, bet pasaulio istoriją galbūt kita kryptimi galėję pasukti žmonės. J. R. Smilgevičius prisipažįsta, kad jam pačiam svarbiausia asmenybė – Walter Rathenau, vokiečių pramonininkas ir visuomenininkas, filosofas ir rašytojas, ženkliai prisidėjęs prie Vokietijos atkūrimo po Pirmojo pasaulinio karo. Užimdamas Vokietijos užsienio reikalų ministro pareigas jis laikėsi pozicijos, kad Vokietijos mokamos reparacijos turi padėti atstatyti Europą. Tiesa, jo pozicijos nepalaikė radikalūs nacionalistai. Galbūt laikydamasi W. Rathenau vizijos Vokietija būtų atrodžiusi kitaip, tačiau šis diplomatas pakeliui į darbą buvo nužudytas ultranacionalistų.
Nepatogu
„Laikas, į kurį nukeliu skaitytojus, man nepatinka, bet man svarbiausia ne veiksmo metai, o ką noriu papasakoti. Juk nereikia bijoti apsikeisti tavo požiūrį atitinkančiomis mintimis, kurios kitiems gali atrodyti nepatogios. Apskritai, visas XX amžius – ypatingas. Pasauliniai karai, bolševizmas, fašizmas, partijų tapatinimasis su valstybe, bandymas žmogų paversti žvėrimi ir... nesvietiškas noras įeiti į istoriją „net naikinimo kaina“, – pastebi romano „Marta fon Macer“ autorius Jonas Ramutis Smilgevičius.
