„Bičiuliai ir kolegos, turiu svarbų ir nelinksmą pranešimą. Jis liečia veiklą, kuria gyvenau pastaruosius trejus metus – Kauno literatūros savaitę. Prieš Kalėdas paskelbti KT rėmimo konkursų rezultatai. Mūsų festivalis į remiamų projektų sąrašą šiais metais nepateko“, – feisbuke atsiduso Kauno literatūros savaitės sumanytojas Laurynas Katkus.
Šį festivalį su kolegomis iš Vytauto Didžiojo Universiteto jis pradėjo 2021 metais nuo nulio. Dvejus pirmuosius metus renginį rėmė „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programa. Per trejus metus jiems pavyko pasikviesti žymių rašytojų, tarp jų Nobelio premijos laureatę, sukurti aiškią festivalio struktūrą, kasmet generuoti naujas temas ir formas, kurios sulaukė teigiamo profesionalų ir publikos atgarsio.
„Manėme, kad tai liudija mūsų komandos potencialą, todėl planavome plėstis ir šiais metais. Dabar visa tai teks mažinti arba visai nutraukti“, – nelinksmai kalbėjo L.Katkus.
Pernai neįvyko tradiciniu tapęs literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kuris literatūros žinovų buvo vadinamas vienu moderniausių, savičiausių ir ambicingiausių literatūros renginių šalyje. Priežastis – LKT ekspertų prieš metus neįtikino jo programa, tad finansavimas nebuvo skirtas. Šiemet „Vilniaus lapai“ taip pat nevyks, nes festivalio rengėjai paraiškos net neteikė – vargu ar tie patys ekspertai ją būtų įvertinę palankiai.
„Panašu, kad rimti, solidūs literatūros festivaliai, siekiantys pristatyti užsienyje garsius, bet Lietuvoje mažiau žinomus rašytojus, mūsų šalyje nėra finansuotini. Pastebiu, kad linkstama prie „popso“, todėl palankiau žiūrima į festivalius, kurie pristato pačius populiariausius tiek lietuvių, tiek užsienio autorius. Žodžiu, nesiekiama, nenorima šviestis. Tai lyg ir tampa neįdomu“, – teigė „Vilniaus lapų“ sumanytoja Rūta Kačkutė.
Vardino priežastis
„Dėl kokių priežasčių LKT neskyrė finansavimo „Vilniaus lapams“ ir Kauno literatūros savaitei?“ – tokį klausimą Lrytas.lt korespondentas uždavė LKT viešųjų ryšių koordinatorei Karolinai Bagdonei.
„LKT finansavimo modelis yra konkursas, kuriame pateikiamas didelis kiekis paraiškų, – teigiama jos atsiųstame atsakyme. – Pirmojo kvietimo metu LKT sulaukė daugiau kaip 4 tūkst. paraiškų (1585 organizacijų projektų, 1481 kūrėjų stipendijų, 979 programos „Tolygi kultūrinė raida“ paraiškų) arba 229 paraiškomis daugiau nei praėjusį rudenį.
Iš jų šiuo metu finansuoti 460 projektų. Stipendijų rezultatus tikimės paskelbti iki sausio pabaigos, o programos „Tolygi kultūrinė raida“ iki vasario pabaigos. Iš viso LKT jau paskirstė beveik 12 mln. eurų, o 2024 m. tarybos biudžetas finansavimui – 20,7 mln. eurų. Pernai LKT biudžetas finansavimui siekė 21,7 mln. eurų.
Abu jūsų minėtus festivalius LKT ekspertai įvertino aukštu balu. „Vilniaus lapai“ surinko 77 iš 100, o Kauno literatūros savaitė – 64,84 balo, bet dėl lėšų trūkumo finansuoti nebuvo. Tačiau pastarasis festivalis buvo finansuotas 3 kartus – 2020 m. skirta 7 000 eurų, 2021 m. – 3850 eurų, o 2022 m. – 17 000 eurų.
Vertindami paraiškas ekspertai ne tik analizuoja kiekvienos organizacijos pateiktą idėją, tačiau jas mato ir vertina bendrame kiekvienos programos ar srities kontekste. Kadangi finansavimas yra ribotas, ekspertai turi reitinguoti pateiktas paraiškas ir didžioji jų dalis, deja, nefinansuojamos. LKT siekia, kad būtų finansuoti ne tik ryškiausi, bet ir geriausiai paruošti sumanymai, o skiriamos lėšos užtikrintų patirčių įvairovę, tolygumą ir prieinamumą visuomenei.
Dar vienas svarbus aspektas – savivaldos indėlis į kultūros finansavimą. Savivaldybių kultūros indeksas atskleidė, kad daugelio Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės skiria labai mažą biudžeto dalį kultūrai, o juk jos taip pat galėtų reikšmingai pastiprinti kultūros patirčių įvairovę miestų gyventojams, prisidėti prie geresnių ir tvaresnių sąlygų kūrimo konkrečių miestų ribose kylantiems sumanymams.“
Poreikis – daug didesnis
„Šiųdviejų festivalių rengėjai įtaria, kad LKT literatūros srityje linkusi judėti link labiau populiarių, galbūt net „popsinių“ renginių, kurie gal ir sutraukia daugiau lankytojų, bet mažiau skatina šviestis – tarkime, pažinti užsienyje garsų, bet mūsų šalyje mažiau žinomą rašytoją. Ar tokie įtarimai pagrįsti?“ – paklausiau LKT atstovės K.Bagdonės.
„Kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis nei skirstomos lėšos, – teigė LKT. – Iš viso literatūros sritis 2024 m. pirmajame konkurse sulaukė 261 paraiškos, o finansuoti 103 projektai, kuriems teko daugiau kaip 627 tūkst. eurų. Tai daugiausiai finansuotų paraiškų turinti meno sritis 2024 m. pirmojo LKT konkurso metu.
Vis dėlto šioje srityje buvo jaučiamas stiprus disbalansas. Nors ryškiausiai iš visų posričių (humanitarinės, vaikų ir grožinės literatūros) atlieptas grožinės literatūros poreikis (skirti 35 proc. viso prašyto finansavimo), bet čia pat tik 14 proc. santykis tarp prašytos ir skirtos sumos vaikų literatūroje.
Ekspertai teigė, kad tai lėmė labai stiprios grožinės literatūros paraiškos ir palyginti silpnos leidinių vaikams, kai daugeliu atvejų suabejojama jų kūrybine, estetine, išliekamąja ir poveikio verte, nekalbant apie pačių paraiškų parengimą.
Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir 15 jos projektų. Tarp finansuotų renginių rasime akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos 2024“, „Literatūros seimelį“, tarptautinį trumposios prozos festivalį „Imbiero vakarai“, tarptautinį festivalį „Inkultūracija“, literatūros festivalį vaikams „Nuotykiai tęsiasi“, tęstinį renginių ciklą „Pamoka su rašytoju“, IBBY geriausių 2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimus.
Svarbu paminėti, kad literatūros srities festivalių LKT finansavo ir kitose savo programose, pavyzdžiui, „Globali Lietuva“ idėjos sklaida“ finansuotas vaikų literatūros festivalis „Book On!“ (18 tūkst. eurų), „Ugdymas kultūra“ – literatūros edukacijos programa „Trenksmas“ (10 tūkst. eurų), strateginio finansavimo programose lėšos skirtos vaikų ir paauglių literatūros festivaliui „Vaikų knygų sala“ (45 tūkst. eurų), „Poezijos pavasariui“ ir „Poetiniam Druskininkų rudeniui“ (po 46 tūkst. eurų). Tad kurie iš išvardytų renginių galėtų būti laikomi „popsiniais, mažiau skatinančiais šviestis“?“
Procesas nuolat kinta
L.Katkus pastebėjo, kad šiųmečiame šaukime visiems literatūros renginiams skirta suma buvo sumažinta drastiškai, daugiau nei dvigubai – pernai paskirta apie 113, šiemet – tik 50 tūkst. eurų. „Manau, literatūros pasaulio dalyviams būtų svarbu žinoti, ar tai strateginė LKT nuostata?“, – retoriškai klausė L.Katkus.
„LKT nuolat sulaukia raginimų išlaikyti adekvatų finansavimo intensyvumą, skirti tiek, kiek paraiškoje prašoma, nemažinti sumų, tačiau jau po rezultatų paskelbimo atsiranda siūlančių tolygaus finansavimo paskirstymą: finansuoti kuo daugiau, bet po mažai, – teigiama LKT atsakyme „Lietuvos rytui“. – Kiekvienais metais LKT sulaukia skirtingo kiekio, kokybės ir turinio literatūros srities paraiškų, kuriose kaip vieną iš veiklų pareiškėjai nurodo renginį.
2023 m. pirmajame literatūros srities finansavimo konkurso etape tokių buvo 9 ir jiems paskirstyta daugiau kaip 125 tūkst. eurų. O 2024 m. tokių buvo 7 ir jiems paskirstyta 69 tūkst. eurų.
Tačiau turėtume matyti ir platesnį vaizdą, įtraukdami ne tik literatūros srities konkurse finansuotus renginius, bet ir kitose programose. Tuomet bendra suma literatūros renginiams 2024 m. siektų mažiausiai 234 tūkst. eurų, bet ir čia dar reiktų atsižvelgti į tai, kad įvairūs renginiai yra finansuoti metinių strateginių programų kontekste, skiriant ryškias lėšas Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungoms, Lietuvos leidėjų asociacijai.
LKT skirstydama finansavimą visuomet remiasi projektų teikimo gairėmis, kurios kartu su priedais sudaro apie 100 puslapių apimties dokumentą. Kiekviename jų ir apibrėžiami vertinimo kriterijai, prioritetai, programų tikslai ir finansuotinos veiklos. Nei viename puslapyje nėra nurodyta, kokias konkrečiai sumas reiktų skirti literatūros renginiams, o kokias – leidiniams, tai kiekvieną sykį yra konkursas, vertinant pagal nustatytus kriterijus.
Čia svarbūs ir mažiausiai du kintamieji – paraiškų kontekstas ir ekspertų grupės. Šį sykį ekspertų grupė, atsižvelgdama į bendrą projektų kontekstą, pateiktas idėjas ir paraiškų parengtumą, „Kauno literatūros savaitei“ skyrė 64,84 balo, nors pernai metais kita grupė skyrė 83,84 balo, o 2022 m. – 74,5. Tai lemia ne tik pačios paraiškos turinys, o, kaip minėta, kontekstas, kuriame ji atsiduria, konkuruojančių paraiškų idėjos, kurių didžioji dalis šiame konkurse buvo įvertintos kaip stipresnės.
Šiuolaikinė literatūra, kaip ir kitos meninės veiklos sritys, yra nuolat kintantis procesas, kuriame susitinka labai įvairios kūrybinės asmenybės, pasirodo vis naujesni kūrėjai, todėl būtinas ypatingas pastabumas ir lankstumas vertinant paraiškas.
Kūrybinių sumanymų varžytuvėse nėra ir negali būti iš anksto žinomi laimėtojai. Ekspertai reaguoja į šią veržliai besikeičiančią situaciją, stengiasi pastebėti naujas tendencijas, todėl ne visada net ir ne kartą finansuoti renginiai gali būti aukštai įvertinti naujame paraiškų konkurse. Išlaikant renginio tęstinumą šiandien itin vertingas nuolatinis atsinaujinimas.“
Lygina knygą ir festivalį
O galbūt LKT būtų pravartu pasvarstyti atskirti programas, skirtas literatūros leidiniams ir renginiams? Mat tai labai skirtingi dalykai, panašu, sukeliantys problemų ir ekspertams: kaip palyginti knygos ir festivalio privalumus ir trūkumus?
„Kaip tik šiuo metu vyksta konsultacijos su visuomene, kurių metu kultūros ir meno bendruomenė gali teikti pasiūlymus LKT finansavimo gairėms, jų priedams ir stipendijų tvarkos aprašui, – teigiama LKT atsakyme. – Šie dokumentai tobulinami kasmet, atsižvelgiant į kultūros lauko poreikius ir lūkesčius. Dėl to labai lauktume literatūros srities profesionalų pasiūlymų, o pateikusius komentarus kviesime į susitikimą.
Bet iš karto reiktų atsižvelgti į tai, kad tokiu atveju reiktų spręsti ne mažiau sudėtingą dilemą, kiek lėšų literatūros srityje reiktų skirti leidybai ir kiek – renginiams? Štai ką tik literatūros skirtyje paskirstyti 627 tūkst. eurų, 69 tūkst. arba 11 proc. biudžeto skiriant renginiams. Ar ši dalis galėtų būti didesnė? Tai – diskusijų objektas, bet būtina turėti galvoje, kad tai galėtų įvykti mažinant leidybai skirtą dalį.
Be to, kvotos menų sričių konkursuose kiekvienai yra skaičiuojamos pagal griežtai apibrėžtą principą, todėl reiktų atsižvelgti į tai, kad siekiant pokyčių literatūros srityje, jie turėtų vykti ir kitose, o kol kas nei viena kita meno sritis nekėlė viešų diskusijų dėl renginių ir kitų veiklų atskyrimo, nors jų įvairovė yra net gausesnė nei literatūroje.
Žinoma, galėtume pradėti svarstyti, ar Lietuvos kultūros taryba galėtų žengti ir kitų menų tarybų keliu, pavyzdžiui, Kanados menų taryba visiškai pakeitė savo modelį ir nuo sritinio finansavimo perėjo prie veiklų finansavimo. Bet tokiu atveju literatūros renginiai konkuruotų su scenos, vizualiųjų menų ar muzikos renginiais. Ar mes jau pasiruošę tokiems pokyčiams?“
Trūksta viešos diskusijos
„Mano įsitikinimu, labiausiai trūksta viešos diskusijos apie literatūrinių renginių uždavinius, formas, veiklos specifiką ir poreikius – ir aiškaus jų formulavimo. Tai karčiai liudija pateiktos ekspertų grupės pastabos. Toks įspūdis, kad mes, rengdami tarptautinį šiuolaikinės literatūros festivalį, ir ekspertai turėjome omenyje visiškai skirtingus dalykus“, – teigė L.Katkus.
„Lietuvos kultūros taryba yra unikali valstybės valdymo aparate, nes konkretūs sprendimai dėl finansavimo yra perduoti kūrėjų bendruomenei ir jos atstovams, – į L.Katkaus pastabą atsakė LKT. – Kitaip tariant, tai nėra „valstybinės institucijos sprendimai“, o laisvai samdomų ekspertų iš kūrėjų bendruomenės siūlymas, kurį tvirtina tos pačios bendruomenės deleguoti ir jų atstovų išrinkti tarybos nariai. Šiuo metu meno sričių konkursuose nėra atskiro prioriteto literatūros srities renginiams, o paraiškų finansavimas visuomet atsiremia į anksčiau minėtus dokumentus, bendrą paraiškų kontekstą, ekspertines žinias ir kompetencijas.
Svarbu pabrėžti, kad LKT finansavimas yra konkursinis, taigi lėšas gauna geriausiai parengtos paraiškos, įdomiausios idėjos, nuolat stengiamasi ieškoti balanso, tad rekomenduojame visiems paraiškų teikėjams atidžiai įsiskaityti į LKT projektų teikimo gaires, dalyvauti finansavimo seminaruose, klausytis LKT rengiamų tinklalaidžių „Kultūros ritmas“ apie tai, kaip gerai parašyti paraiškas, atsižvelgti į ankstesnių paraiškų ekspertų komentarus ir atnaujinus paraišką ją teikti vėl. Kadangi LKT biudžetas itin ribotas, o paraiškų sulaukiame daug, raginame pareiškėjų ieškoti alternatyvių finansavimo galimybių.“
LKT ekspertų duomenų bazėje minimi šie Literatūros srities ekspertai, dirbantys iki 2024 02 10:
Ramunė Bleizgienė
Jūratė Čerškutė
Eglė Kačkutė-Hagan
Dainius Dirgėla
Paulius Garbačiauskas
Julijus Keleras
Gintaras Lazdynas
Neringa Klišienė
Aušra Kaziliūnaitė
Antanas Šimkus
Saulius Vasiliauskas
Ingrida Tatolytė
Artūras Valionis
Dalia Kuizinienė
