Rūpėjo sužinoti, ką galima įdomaus ir nemokamai nuveikti Vilniuje per laisvą savaitę.
Paaiškėjo, kad su lankstinuku, kuriame pažymėta 18 muziejų, į daugelį jų galima patekti nemokamai ir dar dalyvauti žaidime. Aktyviausiems dalyviams – prizai. Sudomino.
Lankstinuką – į rankas ir pirmyn į muziejus!
Visas dėmesys – man
Nors dažną dieną einu Pilies gatve, vis neužsukdavau į joje esantį Jurgio ir Marijos Šlapelių namą-muziejų.
Nudžiugau, kad jis įtrauktas į žaidimą.
Mažytis kiemas ir butas antrame pastato aukšte skendėjo tyloje. Nors užsukau gerokai po vidurdienio, buvau pirmoji lankytoja tą dieną, todėl muziejaus darbuotoja visą dėmesį skyrė man.
Žvalgydamasi po memorialinius kambarius pasijutau, lyg būčiau pakliuvusi į trečiąjį ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Ant kėdės palikta namų šeimininkės suknelė, greta – bateliai, ant lentynos – laikraštis „Vilniaus žodis”, prie lango – Jurgio Šlapelio baltiniai su inicialais ir akiniai.
Laikas bute tarsi sustojęs, o pro langą atsiveriančioje Pilies gatvėje kruta bruzda kito laikotarpio karta.
Gausu istorinių daiktų
Šio keisto ir įdomaus pojūčio pagauta, kitą dieną iškart patraukiau į Vinco Krėvės memorialinį butą. Name Tauro gatvėje rašytojas su šeima gyveno trejus metus.
Be manęs, ir vėl muziejuje daugiau lankytojų nebuvo ir jauna muziejaus darbuotoja pasakojo negailėdama laiko.
Autentiška V. Krėvės buto aplinka atkurta dviejuose kambariuose – darbo kabinete ir svetainėje. Kiekvienas daiktas juose turi savo istoriją.
Rašytojo brangintoje spausdinamojoje mašinėlėje „Corona” įstrigęs lapas su lietuvių patarlėmis ir priežodžiais, ant sofos – margaspalvis persiškas kilimas, V. Krėvės atsivežtas iš Baku, kur gyveno vienuolika metų.
Muziejininkė apie rašytojo gyvenimą pasakojo taip įtaigiai, lyg pati būtų mačiusi, kaip vakarais V.Krėvė su tame pačiame name gyvenusiu Baliu Sruoga palinkdavo prie šachmatų stalelio greta bibliotekos ar likęs vienas tvarkydavo knygų apskaitą.
Bute skamba muzika
Iškart po viešnagės V. Krėvės bute patraukiau į kitos iškilios asmenybės namus. Dainininkės Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai” yra šalia Nacionalinio operos ir baleto teatro, pirmame aukšte. Iš jo sklido pianino ir styginių instrumentų skambesys.
„Beatričės nebėra, bet jos namai pilni muzikos”, – plačiai atverdama duris pasakė muziejaus vadovė. Ji paaiškino, kad vyksta repeticija – po poros dienų rengiamas koncertas.
Kamerinės muzikos popietės, poezijos vakarai, parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis šiame bute vyksta dažną ketvirtadienį.
Kitomis savaitės dienomis laukiami norintys plačiau susipažinti su XX a. vidurio žymios lietuvių dainininkės gyvenimu, kūryba ir ją supusia aplinka.
Atėjo tik antspaudų
Man dairantis į B. Grincevičiūtės butą užsuko dar viena lankytoja su trimis žaidimo lankstinukais. Apsižvalgyti jai nerūpėjo – sakė čia buvusi anksčiau, labai skubanti ir atėjo tik dėl antspaudų.
Kodėl ne vieno, o trijų? „Laimėtojai bus traukiami tris kartus – kas mėnesį, tad pažymėkite visus iš karto, kad man nereikėtų triskart vaikščioti”, – paaiškino ji ir gavusi reikiamus antspaudus išskubėjo „pas Krėvę”.
Pramogų – į valias
„Rytoj eisime į Pinigų muziejų”, – anonsavau pas mane atvykusiai savo septynmetei giminaitei žvilgtelėjusi į žaidimo knygelę. Reikia pripažinti, kad šis muziejus, esantis Gedimino prospekto ir Totorių gatvių sankryžoje, pranoko visus lūkesčius.
Ekspozicija septynmetės giminaitės nelabai domino, užtat mokomieji žaidimai traukte įtraukė. Iš visų jėgų pasukusi metalinį prietaisą ji blizgioje plokštelėje įspaudė monetos kontūrus – turės suvenyrinį knygų skirtuką.
Po specialia lempa pakišusi turimus banknotus mergaitė patikrino, ar jie yra tikri. Ant svarstyklių, kurios ne tik parodo žmogaus svorį, bet ir apskaičiuoja, kiek jis kainuotų, jei būtų visas iš aukso, sidabro ar bronzos, buvo lipama po kelis kartus.
Prisėdusi prie kompiuterio ji įniko į testą apie pinigus. Teisingai atsakiusi į daugiau nei pusę testo klausimų mažoji muziejaus lankytoja gavo dovanų banknotą su savo atvaizdu.
Maketais važiuoja traukiniai
Kitą dieną – į geležinkelio stoties antrajame aukšte įsikūrusį Geležinkelių muziejų. Interaktyvių pramogų gausa jis nusileidžia Pinigų muziejui, tačiau turi savų privalumų.
Mano viešnią ypač domino trys didžiuliai maketai su miesteliais žaliuojančiomis kalvomis bei tuneliais, per kuriuos driekiasi geležinkelių linijos. Jomis ratus suka žaisliniai traukiniai.
Visko aplankyti nepavyko
Per savaitę mano lankstinuke buvo pažymėti tik septyni antspaudai iš ten esančių aštuoniolikos muziejų pavadinimų.
Mielai likusiems būčiau skyrusi laiko po darbo, bet dauguma jų dirba tik iki 17 valandos.
Iš viso reikėjo apsilankyti bent dešimtyje muziejų, kad galėtum pretenduoti į prizus – nemokamas ekskursijas, Vilniaus miesto suvenyrus ar skrydį virš sostinės oro balionu. Aš patį didžiausią prizą gavau dar nepasibaigus žaidimui.
Išplėčiau savo akiratį, smagiai praleidau laiką, daugumą muziejų aplankiau nemokamai ir dabar žinau puikių vietų, ką įdomaus galima parodyti pasisvečiuoti į Vilnių atvykusiems draugams ar pažįstamiems.
Žmonės nelanko muziejų? Tereikia pažadėti prizų. Konkursą surengę muziejininkai sulaukė kur kas daugiau lankytojų nei įprastai. Vilnietis, aplankęs visus miesto muziejus, laimėjo skrydį oro balionu.
Žaidimu susidomėjo apie 800 žmonių
Kristina Mackevičienė
Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo skyriaus vyriausioji specialistė
„Žaidimo „Vilniaus muziejų paslaptys” tikslas – skatinti vilniečius ir sostinės svečius aktyviau domėtis Vilniaus muziejais, jų istorija, ekspozicijomis, rengiamomis edukacinėmis programomis.
Muziejus aplankė apie 800 žmonių. Susidomėjimas buvo didelis, žaidimo dalyviai labai džiaugėsi gavę prizus, teigiamai vertino tokį žaidimą.
Dalyvių amžius labai įvairus: nuo maždaug 15 iki 50 metų, bet buvo ir mažųjų dalyvių, dalyvavusių kartu su tėveliais. Dauguma jų – vilniečiai.
Daugumai apklaustųjų labai patiko memorialiniai Vilniaus muziejai, jie ir sulaukė daugiausia dėmesio.
Labai teigiami atsiliepimai buvo apie naują Pinigų muziejų, kuriame gausu įvairių pramogų lankytojams.
Nuo kovo 20 dienos iki birželio 20-osios vykusiame žaidime kas mėnesį buvo apdovanojama po penkis žaidimo dalyvius.
Pasibaigus žaidimui apdovanotas aktyviausias dalyvis, aplankęs visus Vilniaus muziejus. Skrydį oro balionu laimėjo Loreta Masiulianec.
Norėjome apdovanoti aktyviausią mokyklos klasę, tačiau žaidime nesulaukę nė vienos apdovanojome dvi aktyviausias šeimas. Burneikių ir Daugirdų šeimoms, aplankiusioms visus aštuoniolika muziejų, atiteko ekskursijos po Vilnių pasirinkta tema.”
