Nuoširdžių žodžių jubiliatui negailėjo kolegos aktoriai, režisieriai, kūrybos ir gyvenimo bendražygiai.
“Šiandien mes švenčiame savo kieme. Mes juk nekalti, kad mūsų kiemas yra aikštė”, - kalbėjo viena vakaro vedėjų Klaipėdos dramos teatro aktorė Nelė Savičenko. Dėl to, kad gimtadienio šventę derėtų surengti būtent Teatro aikštėje, šalia rekonstruojamo Dramos teatro, niekam nekilo abejonių.
Idėja gimtadienį atšvęsti su visa Klaipėda kilo aktoriaus dukrai Adai Paukštytei, o šventės kaltininkas prisipažino, kad jam belikę tik paklusti. Tačiau po tris valandas trukusio koncerto V. Paukštė jautėsi pavargęs, bet laimingas. “Tiek garsių sveikintojų – labai gražu“, - nedaugžodžiavo jis. Paklaustas, ar dar liko nepasiektų vaidmenų, kurie sukasi galvoje, buvo atviras: „Ko nesuvaidinau, jau nebesuvaidinsiu. Niekada didelių pretenzijų neturėjau, ką liepdavo, tą vaidindavau. Kartais pyksti žmogus, kad kažkas kitas gavo tą vaidmenį, bet viskas praeina. Tikrai negalėčiau skųstis“.
Aktoriui brangiausi tie vaidmenys, su kuriais jį tapatina publika ir be kurių neįsivaizduojamas V. Paukštės kūrybinis kelias. Tai Justino Marcinkevičiaus Mindaugas ir Mažvydas.
Tyro ir skvarbaus žvilgsnio, susimąstęs, santūrus ir sąmojingas, pažįstamas ir savas – tokį V. Paukštę regi daugelis klaipėdiečių, neabejojančių dideliu jo talentu.
„Turi kiti visokių receptų, kaip pasikrauti energijos, o aš absoliučiai nieko nedarau. Ir jokių planų neturiu, visą gyvenimą nieko neplanavau. Mano laikais teatre viskas buvo suplanuota – ant lentos perskaitydavome, kas ką turėsime vaidinti. Svajoti galėjai kiek nori – tavo reikalas. Klausiate, apie ką svajoju dabar? Tik apie ramybę“, - sakė šiltų plojimų, glėbių gėlių ir gausybės nuo scenos skriejusių padėkų bei linkėjimų sušildytas legendinis aktorius.
