Kauno savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus specialistas Vilius Kaminskas susirinkusiems į minėjimą Aukštųjų Šančių karių kapinėse sakė, jog S. Dariaus ir S. Girėno „auka vienija ir kviečia burtis drauge“.
„Tie du drąsūs vyrai sujungė du pasaulius: už Atlanto buvusią lietuvių bendruomenę ir tuos, kurie buvo čia. Ir tada lietuviai troško pažinti pasaulį, mūsų tautiečiai atsidūrė Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Brazilijoje. Tie drąsūs vyrai važiavo ir skrido, rinko lėšas, bet skrido ne pasipuikuoti, o dėl to, kad šis mažas žemės lopinėlis vardu Lietuva visada turėjo išskirtinių vyrų ir net pačiais baisiausiais laikais“, - renginyje kalbėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Ji pažymėjo, kad dar ne visiškai sutvarkytos paminklo lakūnams prieigos Kaune.
Tuo metu Kauno vicemeras Vytautas Vasilenko kalbėdamas minėjime užsiminė, jog tai bus stengiamasi padaryti iki kitais metais vyksiančių jubiliejinių metinių minėjimo. Jo teigimu, ši diena yra viena įsimintiniausių lietuvių tautai.
Renginio metu skambėjo lakūnams sukurtų dainų įrašai, prisimintos jų asmenybės, eiles skaitė poetė Irena Žukauskaitė-Jacevičienė.
Lietuvai svarbios sukakties minėjimas šeštadienį taip pat vyks S. Dariaus, o sekmadienį - S. Girėno gimtinėse.
S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš Jungtinių Valstijų į Europą skraidinę oro paštą.
Seimas 2013-uosius yra paskelbęs lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą metais.
