Kauno savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus
specialistas Vilius Kaminskas susirinkusiems į minėjimą Aukštųjų
Šančių karių kapinėse sakė, jog S. Dariaus ir S. Girėno „auka
vienija ir kviečia burtis drauge“.
„Tie du drąsūs vyrai sujungė du pasaulius: už Atlanto buvusią
lietuvių bendruomenę ir tuos, kurie buvo čia. Ir tada lietuviai
troško pažinti pasaulį, mūsų tautiečiai atsidūrė Jungtinėse
Valstijose, Kanadoje, Brazilijoje. Tie drąsūs vyrai važiavo ir
skrido, rinko lėšas, bet skrido ne pasipuikuoti, o dėl to, kad šis
mažas žemės lopinėlis vardu Lietuva visada turėjo išskirtinių
vyrų ir net pačiais baisiausiais laikais“, - renginyje kalbėjo
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Ji pažymėjo, kad dar ne visiškai sutvarkytos paminklo lakūnams
prieigos Kaune.
Tuo metu Kauno vicemeras Vytautas Vasilenko kalbėdamas minėjime
užsiminė, jog tai bus stengiamasi padaryti iki kitais metais
vyksiančių jubiliejinių metinių minėjimo. Jo teigimu, ši diena
yra viena įsimintiniausių lietuvių tautai.
Renginio metu skambėjo lakūnams sukurtų dainų įrašai,
prisimintos jų asmenybės, eiles skaitė poetė Irena
Žukauskaitė-Jacevičienė.
Lietuvai svarbios sukakties minėjimas šeštadienį taip pat vyks
S. Dariaus, o sekmadienį - S. Girėno gimtinėse.
S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu
„Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po
37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos
aplinkybės taip ir liko miglotos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad jie
nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo
metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai
taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš Jungtinių Valstijų į Europą
skraidinę oro paštą.
Seimas 2013-uosius yra paskelbęs lietuvių lakūnų skrydžio per
Atlantą metais.