Plenero rengėjai nesitikėjo, kad kvietimas nuo liepos 19 dienos prasidėjusiame dailės plenere išbandyti savo jėgas ir tapti profesionalių akvarelininkų mokiniais, susilauks tokio žmonių susidomėjimo. Buvo planuojama, kad kiekvienas iš šešių plenere dalyvaujančių dailininkų – Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Vija Tarabildienė, Rimtas Tarabilda, Alvydas Stauskas, Benjaminas Jenčius bei Eugenijus Nalevaika turės po vieną mokinį. Tačiau norinčių pasimokyti akvarelės liejimo paslapčių buvo kelis kartus daugiau – nuo šešiolikametės moksleivės iki 70-metės senjoros. Tiesa, šis projektas sudomino tik moteris – kol kas neatsirado nei vieno vyro, norinčio prisijungti prie plenero dalyvių.
Vienos mokinės dvare su dailininkais praleido vos dieną kitą, kitos čia atvyksta kasdien. Tarp pastarųjų – panevėžietė Regina Kriščiūnienė. Šeimos verslo įmonėje personalo vadove dirbanti 48 metų moteris specialiai pasiėmė atostogų, kad galėtų dalyvauti šiame plenere ir pasimokyti iš profesionalių dailininkų.
Keistas sutapimas – pagrindiniu panevėžietės mokytoju plenere tapo buvęs Dailininkų sąjungos vadovas, kaunietis dailininkas E. Nalevaika. Būtent jo kurta akvarelė, prieš beveik 30 metų padovanota panevėžietei ir jos vyrui vestuvių proga, iki šiol puošia poros namus.
Kartu su R. Kriščiūniene plenere panoro dalyvauti ir jos vyresnioji sesuo Laimutė Vološkevičienė. Kineziterapeute dirbanti moteris prisipažino Bistrampolyje pirmąkart pabandžiusi tapyti ir džiaugėsi galėjusi stebėti, kokias įvairias technikas naudoja profesionalūs akvarelės meistrai, sulaukusi vertingų jų patarimų.
Jai pritarė ir dar viena mokinė – pedagogė Aida Bijanskienė. Jos teigimu, šiltai ir paprastai bendraujantys profesionalūs dailininkai negaili patarimų, kokių nerasi jokiuose dailės vadovėliuose.
Pasak dailininko E. Nalevaikos, vieniems iš plenero mokinių – tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas, kitiems – atokvėpis nuo pašėlusio gyvenimo tempo: juk neveltui visame pasaulyje vis populiaresnė meno terapija. Dar kiti, kadaise jau bandę kurti, nori patobulinti savo įgūdžius ar tiesiog pasitikrinti savo sugebėjimus. O patiems profesionaliems dailininkams šis pleneras – puiki galimybė ištrūkti iš kasdienybės rutinos, kai gali be jokių rūpesčių atsiduoti kūrybai.
„Pagirtina, kad tokiame dvare ne tik verslas vystomas, bet ir vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vasaros muzikos festivaliai, dailinininkų plenerai“, – gražių žodžių dvaro valdytojams negailėjo E. Nalevaika.
Gražia Bistrampolio dvaro aplinka džiaugiasi ir dailininkas A. Stauskas, kultūros centro „Dusetų dailės galerija“ direktorius. Mėgstantis gamtoje iš natūros akvareles lieti menininkas džiaugiasi, kad pirmomis dienomis palinojus lietaus lašeliai paliko pėdsakus ant jo tuo metu kurtų akvarelių. O dabar atšilus orams ir popieriui greičiau džiūstant, mokinės gali išbandyti ir kitą techniką.
„Visos rūmų damos turėjo mokėti skambinti fortepijonu, kalbėti prancūziškai ir lieti akvareles“, – sąsajų su dvarų kultūra rado A. Stauskas. Jo nestebina, kad pasimokyti iš žinomų akvarelininkų plenere veržėsi vien tik moterys. Pasak menininko, Dusetų kultūros centrui paskelbus, kad pradės veikti dailės studija ir žmonės galės joje užsiimti įvairia kūryba, susidomėjimą parodė taip pat tik moterys – nuo pedagogių iki paštininkės. Profesionalai ir jų mokiniai Bistrampolio dvare kurs iki šios savaitės pabaigos. Liepos 29 dieną dvare vyks plenero uždarymas ir bus eksponuojami jo metu sukurti darbai. O visą rugpjūtį edukacinio projekto „Bistrampolio dvaro erdvėse“ dalyvių darbus bus galima apžiūrėti Panevėžio viešojoje G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Kartu bus eksponuojami ir keli 2003 metais mirusio žinomo panevėžiečio akvarelininko S. Kavaliausko kūriniai.
