Ar multikultūriniu miestu dažnai vadinamame Londone gyvena visų 204 Olimpiadoje besivaržančių šalių piliečiai? Atsakyti į šį klausimą nusprendė Londono Fotografų galerija, pasitekusi į pagalbą net porą šimtų profesionalių fotografų.
Trejus metus trukusio projekto „Pasaulis Londone“ rezultatas - praėjusį penktadienį atidarytos dvi parodos. Viena jų - ką tik atnaujintame, didžiulėmis stiklinėmis vitrinomis spindinčiame Parko name (Park House), užimančiame ištisą Oksfordo gatvės kvartalą. Kita - ant ilgos tvoros Viktorijos parke.
Šimtas žymiausių fotografų iš viso pasaulio, ir šimtas geriausių Jungtinės Karalystės menininkų buvo pakviesti fotografuoti Londono gyventojus, kurie yra kilę iš Olimpiadoje dalyvaujančių šalių.
Tiesa, projekto rengėjams nepavyko surasti tokių nedidelių šalių kaip Guamas ar Samoa atstovų. Todėl vietoj jų portreto kabo plakatai su prašymu pranešti organizatoriams, jei kas pažįsta Londone gyvenantį žmogų, kilusį iš šių salų, ar pats yra iš ten atvykęs.
Apstulbino lietuviška tvarka
Lietuvai šiame portretų parade atstovauja mūsų prezidentės bendrapavardė - jauna šviesiaplaukė londonietė Toma Grybauskaitė. Jos atvaizdą kūrė Londone gyvenanti rumunų fotografė Dana Popa.
Menininkė, mėgstanti tyrinėti asmeninę žmonių erdvę labai apsidžiaugė, kad lietuvaitė sutiko fotografuotis namuose. Tačiau sutartą dieną nuvykusi į svečius D.Popa tiesiog apstulbo kambariuose pamačiusi idealią lietuvišką tvarką.
„Man tai priminė nuomai paruoštą namą, Toma taip puikiai viską sutvarkė, kad niekur negalima buvo rasti ne tik nė vienos dėmelės, bet ir nė vieno asmeninio daikto. Vienintelis dalykas, rodantis, kad čia kažkas gyvena buvo pilna žaislų plastikinė dėžė, tačiau ir ji uždengta dangčiu bei pakišta po laiptais.
Todėl vos padariusi kelis kadrus nusprendžiau fotografuoti ją kieme, kur galėjau matyti, kad esu Londone. Ir net keletas skalbinių čia džiūvo saulėkaitoje“, - rašo fotografė projekto tinklalapyje.
„Jauna dvidešimtmetė lietuvaitė - tipiškas mūsų jaunimo emigracijos portretas“, - telefonu iš Londono jį apibūdino kitas šio ambicingo projekto dalyvis, žinomas fotomenininkas Antanas Sutkus. Emigracijos tema jam taip pat aktuali ir skaudi - Anglijoje gyvena marti su anūku, iš Lietuvos vėl planuoja išvykti ir neseniai iš JAV sugrįžusi dukra.
Fotografija - kaip boksas
A. Sutkui projekto organizatoriai pasiūlė sukurti iš Juodkalnijos kilusio Nicola Pejovičiaus portretą. Jis Londone turi nedidelį restoraną. Ir nors vienas lietuviškosios fotografijos mokyklos pradininkų prisipažino, kad jau beveik šešerius metus nebefotografuoja, britai sugebėjo jį įkalbėti.
Lietuviui teko įsigyti ir juostinį fotoaparatą, nes prašyta, kad kiekvienas iš pakviestų fotomenininkų dirbtų su ta technika, su kuria yra sukūręs žymiausius savo darbus.
„Pasirodė, kad net ir ilgai nefotografavęs dar sugebu šį tą padaryti“, - juokavo A. Sutkus, Londone sulaukęs komplimentų ir iš kolegų, ir iš konkurso organizatorių. Tiesa, iš 73 metų fotomenininko šis kūrybinis iššūkis pareikalavo tiek jėgų, kad kartą atvykęs į susitikimą su N. Pejovičiumi, jis lipdamas iš mašinos trumpam prarado sąmonę.
„Pajutau, kad ranka su laikrodžiu trenkėsi į šaligatvį, o galvos net nesusitrenkiau. Duktė pagavo ant rankų. Tik skrybėlė nukrito.
Aš greitai atsigavau ir pamaniau, kad tai pirmas Dievo signalas - jei gali, nefotografuok. Tai labai didelė įtampa - ir fizinė, ir psichologinė. Aš lyginu kūrybą su boksu. Tu turi sugebėti išstovėti ringe tuos kelis raundus. Jei prarandi formą - tu jau ne boksininkas. Lipk iš ringo“, - kalbėjo fotomenininkas.
Sukrečia darbų paprastumas
Paprašytas pasidalinti įspūdžiais apie parodą ir olimpinės karštinės apimtą Londoną, A. Sutkus sakė, kad nei atidarymo išvakarėse, nei pirmąją Olimpiados dieną nepakliuvęs į transporto spūstis.
O paroda „Pasaulis Londone“ lietuvį maloniai nustebino savo paprastumu. „Net vienas žymiausių britų fotografų Martinas Parras, garsėjantis ypač drąsiais ir originaliais portretais, šį kartą neieškojo įspūdingų rakursų. Moteris tiesiog stovi ir žiūri į objektyvą.
Ir tokių iš pirmo žvilgsnio paprastų nuotraukų - labai daug. Iš poros šimtų gal tik dešimt fotografijų - mandros, tikrai efektingi portretai. Tačiau ne jos, o tie paprasti darbai sukrečia ir įstringa atmintyje.
Pavyzdžiui, senukas prie šiltnamio, laikantis grėblius. Yra ir senų, ir jaunų žmonių portretų - ir su mamomis, ir su vaikais, ir net su šešiais šunimis. Labai graži fotografija“, - prisiminė matytus darbus fotografas.
Jo manymu ši didžiulė ambicinga paroda - drąsus socialinis projektas, nes rodo ne šiaip londoniečius, o žmones su savo praeities bagažu, atsivežtu iš tolimiausių pasaulio vietų. Akivaizdu, kad britams Olimpiada - ne tik smagus šou, bet ir puiki proga atidžiau pažvelgti į šių dienų pasaulį ir į pačius save.
Paroda „Pasaulis Londone“ norėta parodyti, kad ne tik Olimpiados metu įvairių pasaulio tautų atstovai susitinka ir bendrauja nepaisydami politinių, kultūrinių ar religijos skirtumų. Londone jau daugelį metų kartu gyvena žmonės iš pačių tolimiausių šalių, ir visi jie prisideda prie to, kad šiandien jis - vienas įspūdingiausių pasaulio miestų. „Tik nežinau, ar patys organizatoriai pastebėjo bendrą visų fotografijų bruožą - kažkokį akių dugno liūdesį. Nors žmogus nuotraukoje ir šypsosi, tačiau atrodo, kad ne viskas gerai. Matyt emigracija uždeda tam tikrą dvasinį antspaudą. Nepriklausomai nuo amžiaus, turto ar padėties visuomenėje“, - svarstė A.Sutkus.
* * *
Kultūros olimpiadoje - lietuviai
Londonas laimėjo teisę rengti Olimpines žaidynes pažadėjęs, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai.
Todėl vos pasibaigus Pekino Olimpiadai visoje Jungtinėje Karalystėje prasidėjo ketverius metus trunkantis renginių ciklas, vadinamas Kultūros Olimpiada.
Jos kulminacija - festivalis „London 2012“, vykstantis nuo birželio 21 iki rugsėjo 9 dienos. Jo programoje - daugiau kaip 12 tūkst. dailės, teatro, kino, mados renginių ir įvairiausių karnavalų.
Šiame kultūriniame šurmulyje dalyvauja ir lietuvių menininkai.
Išskirtiniame koncerte, Olimpiados išvakarėse surengtame „Covent Garden“ teatre Tarptautinio olimpinio komiteto 124-osios sesijos atidarymo proga, skambėjo ir J.Gringytės mecosopranas. Lietuvių solistė kartu su P.Domingo, R.Fleming ir B.Terfeliu dainavo „Odę džiaugsmui“ iš L.van Beethoveno Devintosios simfonijos.
Prieš savaitę Londono Trafalgaro aikštėje su grupe „The Brazz Sisters“ koncertavo I.Krikščiūnaitė (valtorna).
Liepos pradžioje poetas D.Petrošius dalyvavo Londone vykusiame Parnaso poezijos festivalyje. Tačiau londoniečiai galėjo net ir gatvėje rasti jo eiles, išverstas į anglų kalbą. Mat Čilės menininkų grupė„Casagrande“ dar prieš festivalio pradžią praskridę malūnsparniu virš Londono pažėrė iš jo net 100 tūkst. festivalio dalyvių eilėraščių.
Birželio pabaigoje kūrybines dirbtuves Londono Haywardo galerijoje surengė menininkas Darius Mikšys, sėkmingai atstovavęs Lietuvai ir 2011 metų Venecijos bienalėje.
Olimpinius lietuvių menininkų pasirodymus Londone birželio pradžioje pradėjo E.Nekrošiaus „Hamletas“. Per dvi dienas „Globe“ teatre šį spektaklį pamatė virš 4 tūkst. žiūrovų.
Šiuo metu Londono „Vyner Street Gallery“ veikia L.Šalčiūtės paroda„Orlando. Biografija“, o galerijoje „Paradise Row“ surengtoje grupinėje parodoje „Atokvėpio akimirkos“ („Moments of Reprieve“) dalyvauja fotografė I.Šerpetytė.
