H. Ibseno festivalis, rengiamas kas antri metai, jau dvyliktą kartą pradeda Norvegijos nacionalinio teatro sezoną. Norvegai jo metu pamato savo garsiausio dramaturgo pjesių pastatymus iš įvairių šalių.
Šių metų afišoje greta Norvegijos teatrų – tokių pasaulio scenos garsenybių kaip režisieriaus Heinerio Göbbelso, trupės „Rimini Protokol” kūryba, „Noros” interpretacijos iš Portugalijos ir Vokietijos, „Laukinė antis” iš Australijos.
„Statyti „Perą Giuntą” H. Ibseno festivaliui Norvegijoje reiškia didžiulį norvegų pasitikėjimą ir atsakomybę”, – pripažino prieš premjerą telefonu iš Oslo 43 metų O. Koršunovas.
Laukia naujo vėjo
1867 metais H. Ibseno parašytas „Peras Giuntas” – eiliuota penkių veiksmų pjesė, kurią įkvėpė norvegų pasakos. Dramaturgo amžininkai suvokė „Perą Giuntą” kaip jų šalies visuomenės satyrą.
Tai žinomiausia norvegų teatro pjesė, iki šiol skaitoma ir statoma visame pasaulyje.
Patys norvegai teigia, kad jie pakvietė lietuvių režisierių „įpūsti naujo vėjo į „Perą Giuntą”, nes tarptautiniu mastu yra išgarsėjusi O. Koršunovo pozicija pateikti klasiką kaip aktualiją ir šiuolaikinę dramaturgiją – kaip klasiką.
Viena intriguojamų būsimo spektaklio aplinkybių – jis truks tiktai pusantros valandos. Ką O.Koršunovas nuveikė su penkių veiksmų epine drama?
Kratosi tradicijos pančių
„Perą Giuntą” norvegai nuo mokyklos moka atmintinai, bent jau svarbiausias jo dalis. Tai mane išlaisvina – neprivalau pasakoti, kas parašyta, galiu laisvai interpretuoti pačią pjesę.
Manau, to labiausiai iš manęs ir tikimasi, – pasakojo režisierius. – Norvegijoje gyvuoja senos H.Ibseno skaitymo tradicijos, ir norvegai patys dabar bando jų atsikratyti.”
O. Koršunovas nusprendė remtis daugiausia penktuoju dramos veiksmu, kuriame Peras Giuntas po ilgų klajonių grįžta namo.
„Tai tarsi amžinas grįžimas į save, kaip pažymėjo Friedrichas Nietzsche. Jam „Peras Giuntas” labai patiko ir padarė tam tikrą įtaką”, – aiškino režisierius.
Pasak O. Koršunovo, H. Ibseno dramos penktajame veiksme Peras Giuntas susiduria su anapusybe. Čia išryškėja ir herojui aktualiausias klausimas – ką reiškia būti savimi?
Spektaklio centras – garsusis Pero Giunto monologas, kai jis sluoksnis po sluoksnio tarsi plėšia nuo savęs įvairias kaukes ir viduje nieko neranda – tik visišką tuštumą.
„Toje tuštumoje Perą Giuntą gelbėja meilė, Solveiga. Jis atranda save mikropasaulyje, nuo kurio bėgo. Šia prasme H.Ibseno pjesė labai šiuolaikiška, – pabrėžė režisierius. – Gyvename „pergiuntiškoje” epochoje: nuolat keliaujame, netgi būdami namie virtualiai – internetu, per televiziją, aplink save sukuriame daugybę vaidmenų, begalę kaukių sluoksnių.
Bet dažnai už jų yra tik tuštuma. Akistata su pačiu savimi ir tapo šio spektaklio ašimi.”
Herojaus kalnai ir miškai
Režisierių džiugina, kad bilietai į daugelį suplanuotų „Pero Giunto” spektaklių jau išpirkti. „Norvegijos teatro visuomenė laukia šito pastatymo, nes jau neblogai žino mano kūrinius – Augusto Strindbergo „Kelią į Damaską”, plačiai Norvegijoje nuskambėjusį ant vandens pastatytą spektaklį pagal Jono Fosse „Tos akys”, – mano O. Koršunovas.
„Peras Giuntas” buvo labai įdomus kūrybinis projektas. Aktoriai dirbo tiesiog aukodamiesi, – dalijosi įspūdžiais menininkas. – Buvo sukurta savotiška kūrybinė laboratorija. Ruošdamiesi spektakliui susitikome ir su literatūrologais bei psichologais. Be to, su aktoriais keliavome Pero Giunto keliais.
Nors Peras Giuntas yra padavimų ir mitų herojus, manoma, jis galėjo būti reali asmenybė.
Aplankėme knygose aprašytas vietas, kopėme į kalnus, ėjome miškais.
Jausmas – fantastiškas. Reikėjo pajusti tas viršukalnes, tuos fjordus, kad suprastum, kokius jausmus kelia pati pjesė.”
Komandoje – seni pažįstami
Osle O. Koršunovas dirba su tarptautine kūrybine grupe. Tačiau tai – nuolatiniai jo bendradarbiai. Pavyzdžiui, Pero Giunto vaidmens kūrėją Ø. Røgerį, vieną pagrindinių ir geriausių aktorių Norvegijoje, režisierius vadina savo aktoriumi šioje šalyje. Kartu jie dirba jau penktą kartą ir antrą leidžiasi į ypač sudėtingą, anot režisieriaus, kelionę. Pirmoji buvo spektaklis pagal A. Strindbergo „Kelią į Damaską”, sukurtas Norvegijos nacionaliniame teatre.
Su spektaklio scenografu V. Narbutu O. Koršunovas jau statė W.Shakespeare’o „Audrą” Islandijoje ir Moliere’o „Tartiufą” Danijoje. Šį kartą dailininkas perkėlė pjesės veiksmą į cirką.
Spektaklio muziką kuria A. Jasenka. Jis – „Meistro ir Margaritos”, „Hamleto”, „Dugne” ir „Mirandos” kompozitorius. Užsienyje tandemas dirba pirmą kartą. „Pero Giunto” choreografė – V. Grabštaitė.
