Televizijos projekto „Tūkstantmečio vaikai“ šiųmečio penktokų konkurso nugalėtojas Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis Dovydas Vasiliauskas įrodė, jog pergalę pasiekti jam padėjo ne tik mokykloje išmokti dalykai, bet ir laisvalaikio pomėgiai.
Jeigu berniukas nebūtų perskaitęs daugybės knygų, lankęs įvairių būrelių ir keliavęs, vargu ar būtų tapęs šauniausiu moksleiviu ir jam ranką būtų spaudusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Raudondvario gimnazijos moksleivių prezidentas šešiolikmetis Laurynas Arlauskas vaikystėje trenerio įkalbintas pradėjo lankyti regbį ir jau tris kartus tapo Lietuvos čempionu.
Būsimasis Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos abiturientas Rokas Ulvydas neseniai sužinojo, jog žais Kauno „Žalgirio“ dublerių gretose. Prieš šešerius metus lankyti krepšinio mokyklą berniuką paskatino mama.
Smalsumas atsiskleidė anksti
Rugsėjo pirmąją į šeštą klasę žingsniuosiantis dvylikametis D.Vasiliauskas nuo pat mažens – labai smalsus vaikas. Būdamas trejų metų jis išmoko skaityti, o nuo ketverių – su tėvu žaisti šachmatais.
„Man patiko žaisti šachmatais, todėl dar vaikų darželyje, vėliau ir mokykloje lankiau šachmatų būrelį. Per trejus metus ne kartą sėkmingai esu pasirodęs vaikų šachmatų čempionatuose“, – pasakojo berniukas.
Pradinėje mokykloje jaunasis kaunietis lankė saugaus eismo ir šaškių būrelius. Jų atsisakė, kai ėmė trūkti laiko pagrindiniam pomėgiui – muzikai.
Nuo pirmos klasės D.Vasiliauskas – Kauno miesto berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ moksleivis. Jis dainuoja ir mokosi groti fortepijonu. Į muzikos mokyklą D. Vasiliauskas eina keturis kartus per savaitę. Pamokos trunka po tris valandas.
Jis yra dalyvavęs šalies ir tarptautiniuose jaunųjų pianistų konkursuose bei tapęs jų diplomantu ir laureatu. Po ilgų repeticijų šių metų birželį D. Vasiliauskas su choru buvo išvykęs į konkursą Italijoje.
Mokosi dešimtukais
Aktyvi papildoma veikla berniukui niekada netrukdė gerai mokytis. Jo bendras pažymių vidurkis – 10. Be to, D.Vasiliauskas du kartus puikiai pasirodė respublikiniame matematikos konkurse „Kengūra“. Antroje ir ketvirtoje klasėje tapo nugalėtoju.
Berniukas neslėpė, jog ateityje norėtų daugiau sportuoti. Jam patiktų lankyti lauko teniso arba plaukimo treniruotes.
Moksleivio tėvų teigimu, popamokinė veikla skatina įvairiapusę vaiko raidą, lavina vaizduotę, formuoja asmenybę. Tačiau svarbiausia, kad turiningas laisvalaikis padeda atsispirti pagundai laiką leisti gatvėje, kiurksoti prie televizoriaus ar kompiuterio.
Išugdė atsakomybės jausmą
Būsimasis Raudondvario gimnazijos vienuoliktokas L. Arlauskas tvirtino, kad jam ir kitiems pomėgių turintiems moksleiviams nėra laiko nei noro šlaistytis gatvėmis.
„Įvairių užsiėmimų gali surasti kiekvienas moksleivis. Rinktis tikrai yra iš ko. Nebūtinai tėvai privalo turėti daug pinigų. Yra nebrangių ir net nemokamų dėmesio vertų būrelių“, – aiškino vaikinas.
Veiklus moksleivis pomėgį, kuriam dabar atiduoda daug laiko ir jėgų, rado vaikystėje. Antroje klasėje jis pradėjo lankyti karatė treniruotes, tačiau jomis žavėjosi tol, kol į mokyklą atėjęs regbio treneris pakvietė išmėginti šią sporto šaką. Jau devynerius metus L. Arlauskas – Kauno regbio klubo „Ąžuolas“ narys.
Moksleivio teigimu, sportas ne tik leidžia fiziškai tvirtėti, lavina orientaciją. Komandinis žaidimas ugdo atsakomybės jausmą.
„Kiekviena mano klaida per varžybas gali tapti lemtinga visai komandai. Tai verčia stengtis, siekti tikslo, tobulėti ir būti atsakingam už poelgius“, – kalbėjo moksleivis, kuris užaugęs svajoja tapti pilotu.
Geriausias pavyzdys – šeima
Laisvalaikiu L. Arlauskas savarankiškai tobulina pradinėje mokykloje įgytus skambinimo gitara įgūdžius. Žiemą jis daug laiko praleidžia važinėdamas snieglente.
Lauryno tėvas, verslininkas ir Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas, tvirtino, jog sūnaus nuo mažens nereikėjo nei versti mokytis, nei už jį galvoti, ką veikti laisvalaikiu. Tobulėti ir aktyviai gyventi L. Arlauskas veržiasi pats.
Vaikino pažymiai – tik labai geri ir puikūs. Dėl to pernai jis gavo vienos bendrovės geriems moksleiviams įsteigtą kasmėnesinę stipendiją.
„Manau, kad daugelis vaiko pomėgių ir laisvalaikio leidimo būdų pirmiausia formuojasi šeimoje. Todėl labai svarbus yra tėvų pavyzdys.
Mes su žmona nuolat sportuojame, keliaujame, aktyviai gyvename. Toks nuo mažens yra ir Laurynas“, – sakė R. Arlauskas.
Vyro teigimu, jei vaikas neturi konkretaus pomėgio ar užsiėmimo, tėvai jį turėtų paskatinti sportuoti, groti, dainuoti ar kurti. Net jei vaikas ateityje nepasirinks su laisvalaikio pomėgiu susijusios specialybės, žinios ir išugdyti gebėjimai gyvenime tikrai pravers. Be to, ji turės pomėgį.
Aistra sportui ir muzikai
Būsimasis abiturientas R. Ulvydas sėkmę žaisti Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje vadina ilgų treniruočių ir užsispyrimo rezultatu.
„Į krepšinio mokyklą penktoje klasėje pastūmėjo mama. Ji siekė, kad fiziškai sustiprėčiau ir turėčiau kuo rimtai užsiimti. Krepšinis patiko nuo pirmų treniruočių“, – sakė septyniolikmetis.
R. Ulvydas yra išbandęs daugybę įvairių užsiėmimų. Nuo septynerių metų jis pas liaudies meistrą lankė medžio drožybos pamokas, vėliau buvo susidomėjęs lėktuvų modelių konstravimu.
Nuo dešimties metų berniukas lankė muzikos mokyklą. Pernai ją baigęs išmoko groti klasikine, vėliau elektrine gitara. Pramokęs groti, moksleivis su bičiuliais susibūrė į muzikos grupę. Vaikinai ligi šiol kuria dainas, dalyvauja festivaliuose.
Tėvai turi padėti pasirinkti
Baigęs gimnaziją R. Ulvydas svajoja apie medicinos studijas. Todėl nuo pat pirmos klasės jam ypač svarbūs mokslai. Jis yra dalyvavęs įvairiose šalies moksleivių olimpiadose, jaunųjų vertėjų konkursuose.
Rengdamasis abitūros egzaminams R. Ulvydas papildomai lanko chemijos ir biologijos konsultacijas.
Moksleivio motina, humanitarinių mokslų profesorė Loreta Ulvydienė, tvirtino, jog versti vaiko užsiimti popamokine veikla negalima, nes taip luošinama asmenybė. Tačiau padėti jam pasirinkti mėgstamą užsiėmimą tėvai privalo.
„Kol vaikas mažas, vargu ar jis tiksliai pasakys, kokį būrelį nori lankyti. Matydami atžalos gebėjimus ir jo domėjimąsi viena ar kita veikla, tėvai turi jį nukreipti. Dažniausiai gera pradžia duoda puikių vaisių“, – tvirtino profesorė.
