Paskutinį vasaros savaitgalį vykstantis renginys yra bene ilgiausias tradicijas turintis festivalis Baltijos šalyse. Šiemet jau penkioliktąjį kartą nuskambėjo atidarymo būgnų garsai. Nors rengėjai užsimena, kad jau atėjo laikas pailsėti ir padaryti pertrauką, tačiau vargiai rasime nors vieną dalyvį, kuris patvirtintų, kad ši idėja jau išsisėmė.
Jonas Trinkūnas – Lietuvos krivių krivis, po aukštomis ąžuolo šakomis uždegė aukurą ir po tradicinių apeigų, festivalį Zaraso saloje paskelbė atidarytą. Aukos seniesiems dievams, malda deivei Gabijai ir protėvių šokiai – viskas vyko čia, kur prieš tūkstantį metų gyveno Sėlių gentis.
Šiame festivalyje gausu elementų, kuriuos tradicinė lietuvių religija pavadintų eretiškais. Dalyvius apšauktų bedieviais ir dešimtį kartų lieptų sukalbėti „Sveika, Marija“. Nenuostabu, jeigu kas staiga renginio dalyvius imtų kaltinti religiniu fanatizmu, bedieviškumu ar net priklausymu šėtono draugijai. Krikščionybė niekada nemėgsta prisiminti savo praeities. Taip pat - ir kas buvo prieš ją.
Į festivalį susirinkę žmonės stebina savo elgsena ir sąmoningumu. Nežinau nė vienos kitos vietos, kur taip būtų laikomasi priimtų taisyklių. Ženklas „automobiliams stovėti draudžiama“ yra nupieštas ranka. Tačiau jo laikosi visi.
Šiukšlių čia nepamatysite. Nebent žolėje pavyks aptikti pasislėpusį plastmasinį alaus bokalą nuo jau praėjusių renginių. Žinoma, jeigu niekas jo neaptiko iki šiol. Jeigu būtų aptikęs – jis jau gulėtų šiukšlių konteineryje. Niekam net mintis nekyla, kad atliekas galima mesti kur papuola.
Šių metų tema – paukščiai. Ją puikiai iliustravo Rokas Radzevičius ir grupė „Skylė“. Pradžioje su Aiste Smilgevičiūte įžengė į sceną ir tradiciškai atliko keletą dainų iš senojo repertuaro. Vėliau užsidėjo juodvarnių kaukes ir surengė šiai grupei nebūdingą fejerverkų šou. Spjaudymasis žiežirbomis ir konfeti užvedė publiką ir prišaukė lietų.
Po lietuviško pasirodymo į sceną žengė brangiausia šių metų festivalio atlikėjai – ukrainiečiai „Dakha Brakha“. Sodriais slaviškais balsais uždainavę atlikėjai scenoje atrodė kiek neįprastai tokioms grupėms – visus savo kūrinius jie atliko sėdėdami.
Tačiau didžiausia staigmena tapo paskutinio pasirodymo metu kartu su airių „pagan“ metalo grupė „Cruachan“ į sceną išėjusi lietuvė Vėtra Trinkūnaitė. Dar prieš pasirodymą žiūrovai pradėjo skanduoti ne airių, o lietuvės atlikėjos vardą. Scenoje vienkartinį pasirodymą surengusi „Kūlgrindos“ narė atliko keletą grupės dainų.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriai gavo airių prašymą, kad norėtų scenoje matyti vietinę atlikėją. „Cruachan“ gavo maždaug dvidešimt įrašų iš kurių išsirinko antrakursę studentę Vėtrą. Mergina per mėnesį išmoko visas grupės dainas ir penktadienio vakarą drąsiai žengė į sceną. Panašu, ja nenusivylė ir senieji metalistai.
Šalia muzikos, amatų, paskaitų ar kino šiemet vyksta ir daug naujų užsiėmimų. Šalia tradicinio senųjų amatų ir kūrybos kiemo šiemet įsikūrė Gamtininkų kiemas, kur kartu su Lietuvos ornitologų draugija galima pasigaminti inkilą ir išgirsti apie paukščių ir žmonių santykius.
Vienas iš pagrindinių akcentų šalia muzikinių scenų buvo vieno iš žymiausių Lietuvos avangardo kūrėjų Benas Šarka pasirodymas. Žinomas Lietuvos menininkas ir performansų meistras, „Gliukų“ teatro įkūrėjas B. Šarka „Mėnuo Juodaragyje” atliko savo spektaklį „Kiaurai“, paties apibūdintą, kaip „Toks yra kiaurai laižantis pasaulio grožis“.
Šeštadienio programoje šalia muzikinių atlikėjų žadamas išskirtinis renginys. Įspūdingą oro balionų paradą surengs Vilniaus oreivių asociacija. Švytinti balionų rikiuotė Zaraso saloje pamėgins atlikti šviesos kompoziciją su muzika, kurią specialiai šiai progai sukūrė alternatyvios muzikos kūrėjai Donis ir McKaras. Oro balionų paradą lydės saloje supinti degantys liaudiški sodai – magiškas ir unikalus lietuvių paveldas, atkurtas gamtoje ir dideliu formatu.
