Mūsų šalies sostinėje geriausių pasaulio orkestrų paradą emocingu koncertu pratęsė seniausias pasaulyje miesto simfoninis kolektyvas – Leipcigo „Gewandhaus” orkestras, diriguojamas jo vadovo 59 metų italo Riccardo Chailly.
Ankstesniais metais galėjome išgirsti žymiuosius Londono, Niujorko, Pitsbergo, Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninius orkestrus, kuriems dirigavo pasaulinio garso batutos meistrai.
Programa – neįprasta
Svečiai iš Leipcigo Vilniuje atliko neįprastą programą. „Skirtingi mirties veidai” – taip jos idėją įvardijo R.Chailly.
Orkestras pagriežė Gustavo Mahlerio Šeštąją simfoniją ir Olivier Messiaeno „Ir laukiu mirusiųjų prisikėlimo” („Et Exspecto Resurrectionem Mortuorum”) pučiamiesiems bei perkusijai.
Tai kūriniai, pateikiantys du skirtingus požiūrius į pomirtinį gyvenimą: G. Mahlerio – pesimistišką, tamsų, O. Messiaeno – kupiną viltingo tikėjimo.
Vilnius garsųjį orkestrą sutiko dosniais plojimais, nenusileidusiais furorui Helsinkyje prieš porą dienų. Legendinis kolektyvas Baltijos šalyje koncertavo pirmą kartą.
Efektingas debiutas
„Tai buvo svarbus mums debiutas, juolab kad jam pasirinkome ypatingą programą”, – sakė R. Chailly.
Maestro prisipažino po ilgo laiko grįžęs prie G. Mahlerio Šeštosios simfonijos, kurią jis atlieka jau daugiau kaip 20 metų. Tačiau tai, anot dirigento, – bene rečiausiai jo interpretuojamas G. Mahlerio kūrinys. Neišsemiamas šedevras, kurį galima skaityti iš naujo visą gyvenimą.
R. Chailly dar nuo vadovavimo Amsterdamo „Concertgebouw” orkestrui laikų (1988–2004) yra vertinamas kaip puikus G. Mahlerio muzikos žinovas. Jo dėka šis kompozitorius pastaraisiais metais įsitvirtino ir Leipcigo klasikų panteone.
Mat G.Mahleris jaunystėje dirbo Leipcigo operos antruoju kapelmeisteriu ir legendinio „Gewandhaus” orkestro vadovo Arthuro Nikischo asistentu.
O R. Chailly visuomet rūpi vietos, į kurią jį nubloškia likimas, istorija.
Dirigentas jau yra surengęs Leipcige ne vieną festivalį, skirtą G. Mahleriui, atlieka su „Gewandhaus” orkestru G. Mahlerio aranžuotus Leipcigo klasikų kūrinius.
R. Chailly džiaugėsi, kad gavo galimybę Vilniuje atlikti šio kompozitoriaus simfoniją teatro scenoje.
„G. Mahleris buvo didis teatro žmogus. Jo Šeštojoje simfonijoje taip pat yra daug teatrališkumo. Teatre ji skamba ypač efektingai”, – tvirtino maestro.
Jaučiasi išskirtiniai
Simfoninės muzikos mėgėjai vakare galėjo surasti atsakymą į intrigavusį klausimą: koks gi tas mitinis „Gewandhaus” orkestro skambesys, kuriuo taip didžiuojasi Leipcigas, kurį vis mini muzikos kritikai ir patys šio kolektyvo vadovai?
Jis šiltas ir tamsus kaip senas geras auksas. Spinduliuojantis vėlyvojo romantizmo dvasią.
Kaip atskleidė R. Chailly, muzikantai į „Gewandhaus” orkestrą atrenkami pirmiausia pagal jų instrumentų skambesį. „Pas mus gali ateiti didžiausi pasaulyje smuiko, trimito ar fleitos virtuozai, tačiau jei jų garso spalva neatitiks orkestro idealo, su jais atsisveikinsime”, – dėstė maestro. O muzikantų šiame orkestre – net 185!
Be „Gewandhaus” kolektyvo neįsivaizduojamas Leipcigo muzikinis gyvenimas. Orkestras kiekvieną savaitę rengia po du koncertus „Gewandhaus” didžiojoje salėje, savaitgaliais atlieka Johanno Sebastiano Bacho kantatas Šv.Tomo bažnyčioje ir dar griežia Leipcigo operos spektakliuose.
„Mes esame privilegijuotieji – jaučiamės saugūs ekonominiu sunkmečiu, nes muzikos kultūra šimtmečius buvo ir yra Leipcigo miesto prioritetas ir pasididžiavimas, o „Gewandhaus” orkestras yra jos vėliavnešys, – didžiavosi R.Chailly. – Tai retas atvejis – dėl to esame labai laimingi.”
Auga orkestro paklausa
Pats maestro atiduoda „Gewandhaus” orkestrui visą savo energiją.
Pastaraisiais metais dėl sveikatos problemų jis maksimaliai apribojo pasirodymus su kitais kolektyvais – išimtį daro tik Milano „La Scala”, Berlyno ir Vienos filharmonijų bei Bavarijos radijo orkestrams. Vengia tolimų kelionių.
Tačiau dabar paties „Gewandhaus” orkestro paklausa užsienyje auga milžinišku tempu.
Kolektyvas nuolat groja pagrindinėse pasaulio scenose nuo JAV iki Japonijos. Jis pasirašo vis daugiau išskirtinių kontraktų su svarbiais festivaliais ir koncertų salėmis dėl ištisų koncertų serijų.
Jau rytoj muzikantai koncertuos Zalcburgo festivalyje, iš ten keliaus į didžiausią pasaulyje klasikinės muzikos festivalį Londone, po to į Austrijos ir Šveicarijos festivalius.
Orkestro vasaros gastrolių grafikas kartais toks įtemptas, kad artistai vos spėja pasižvalgyti net ir po nepažįstamas vietoves, kurių jų maršrutuose – vis mažiau.
R. Chailly po Vilnių galėjo pasivaikščioti vos kelias valandas. Bet ir to užteko, kad juo susižavėtų.
„Šiame mieste gera – jis spinduliuoja jaukumą ir žmogišką šilumą”, – dalijosi įspūdžiais maestro.
Prizai liejasi lyg iš gausybės rago
R. Chailly su „Gewandhaus” orkestru išleido originalių kompaktinių diskų, pelniusių tarptautinį pripažinimą.
2007 m. pasirodęs J. Brahmso fortepijoninių koncertų albumas (solistas N. Freire’as) buvo pripažintas Metų įrašu „Gramophone” apdovanojimuose, laimėjo „Diapason d’Or” prizą Koncerto kategorijoje, „Grand Prix de l’Academie Charles Cros” ir „Chock du Monde de la Musique” apdovanojimus bei „Grammy” nominaciją. Tų pačių metų F. Mendelssohno ir M. Brucho smuiko koncertų įrašas (solistė J. Jansen) bei G. Mahlerio aranžuotų R. Schumanno simfonijų diskas įvertinti „Echo” apdovanojimais.
2010 m. albumas su originaliomis F. Mendelssohno kūrinių versijomis „Mendelssohn Discoveries” laimėjo „Chock du Mois” ir „Diapason d’Or du Mois” premijas.
Šiemet R. Chailly nominuotas „Gramophon” Metų atlikėjo titului už L. van Beethoveno simfonijų įrašus su „Gewandhaus” orkestru.
Rugsėjo 7 d. R. Chailly vadovaujamas kolektyvas atidarys jau 232-ąjį „Gewandhaus” salės sezoną. Du maestro pirmtakai – K. Masuras ir H. Blomstedtas – kitą mėnesį švęs 85-mečius. Vien šios trijulės rankose orkestro tradicijos buvo daugiau kaip pusšimtį metų.
