Šis apdovanojimas poetui, vertėjui, eseistui, literatūros tyrinėtojui, publicistui Tomui Venclovai skirtas už kultūros dialogo stiprinimą ir humanistinių vertybių ugdymą. Juvelyro Tito Simanonio unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre – sidabro apskritime – reljefinis aukso žirgas pegasas, simbolizuojantis poetinį įkvėpimą ir kūrybą. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas užrašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2010-aisiais Kultūros ministerijos įsteigtu apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ siekiama visuomenei išryškinti iškilias asmenybes, visą gyvenimą paskyrusias kūrybiniam veiksmui ir analitinei minčiai, bet savigyrą viešoje erdvėje iškeitusias į bibliotekų tylą.
Apdovanojimas įteiktas per jubiliejų
Garbės ženklą įteikęs kultūros ministras A. Gelūnas T. Venclovą sveikino ne tik su kūrybiniais pasiekimais, bet ir su 75-uoju jubiliejumi. „Žinoma, indėlis į kultūrą į svarbesnis už visas sukaktis. Ir jaudinuosi dabar kaip niekad, nes tokio kalibro asmenybių pasitaiko retai net ir čia, kultūros ministerijoje“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Čiurlionio kvarteto muzikos fone apdovanojimas įteiktas visuomenėje prieštaringai vertinamam kūrėjui. Kaip juokavo pats T. Venclova, dėl to visai nesigaili. „Aš džiaugiuosi, kad esu vertinamas labai skirtingai“, – portalui lrytas.lt sakė poetas.
Mąstytojas – bet kokios visuomenės priešas
Atsiimdamas apdovanojimą, T. Venclova neslėpė kuklumo ir garbės ženklą juokaudamas vadino „neabejotinai nepelnytu“.
Tarsi paaiškindamas savo prieštaringą vertinimą, jubiliatas pasitelkė Sokrato pavyzdį. „Dažniausiai sakoma, kad poetų, filosofų nemėgsta žiaurios totalitarinės valstybės, tačiau prisiminkime vieną iš tobuliausių visuomenių – senovės graikus – kurie nužudė Sokratą. Kitaip tariant, jokia visuomenė nemėgsta mąstančių, net pati geriausia“, – dėstė T. Venclova.
Mūsų vieta – Europa
JAV gyvenantis kūrėjas, vertindamas gimtinę iš šalies, negailėjo pagyrų. „Lietuva per pastaruosius 20 metų laimėjo daug daugiau nei bet kada per visą savo istoriją – įstojo į Europą ir, tikėkimės, niekada iš jos neišstos, kad ir ką sakytų mūsų euroskeptikai. Turime būti Europoje, nes čia mūsų vieta. Europoje esame ir ten būsime“, – sakė T. Venclova.
„Su Lietuva viskas yra gerai, – pratęsė jis. – Jei kalbėčiau apie politinę situaciją, sakyčiau, kad turime pavojingų kraštutinių dešiniųjų jėgų, kairiosios, mano manymu, mažiau pavojingos, bet esu tikras, kad tokį pavojų Lietuva nesunkiai įveiks“, – šiandieninę Lietuvos situaciją įvertino užsienyje gyvenantis kūrėjas.
Santykiai su lenkais – vidinės manipuliacijos Kalbėdamas apie dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius T. Venclova sakė, kad įtampą lemia tik vidinės šalių politikų manipuliacijos. „Lietuva ir Lenkija buvo svarbios Vidurio Europos šalys nuo pat XIV amžiaus, taip visada ir bus“, – sakė poetas.
T. Venclovą apdovanojimo ir 75-ojo jubiliejaus proga sveikino kultūros ministras A. Gelūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poeto bičiuliai, sveikinimus perdavė prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo pirmininkė I. Degutienė, Lenkijos instituto ir ambasados atstovai.
Antanas A. Jonynas sakė, kad „vardinti ir pristatinėti T. Venclovos nuopelnų niekam nereikia. Jis yra visos Europos kūrėjas“.
Literatūrologė ir jubiliato bičiulė Irena Veisaitė sveikinimo kalboje priminė T. Venclovos drąsą sovietmečiu: „Jis yra Lietuvos sąžinė – nerašė eilių Leninui, niekada nemelavo ir neapsimetinėjo, nekalbėjo to, kuo netikėjo.“
