L. Geniušas kitą savaitę atliks S. Rachmaninovo rapsodiją N. Paganini tema.
Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje studijuojantis L. Geniušas tapo dažnu svečiu Vilniuje. Neseniai jis sostinėje atliko dvi skirtingas programas.
Spalio 9-ąją Kongresų rūmuose virtuozas skambins naują savo repertuaro kūrinį – Sergejaus Rachmaninovo rapsodiją N. Paganini tema – su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Novosibirsko akademiniu simfoniniu orkestru (bilietų kaina – 20–70 litų), pradėsiančiu turą po Baltijos šalis.
– Jūsų produktyvumas stebina. Po vasaros užliejo jėgų antplūdis? – paklausiau L. Geniušo.
– Vasarą ilsėjausi nedaug – grojau solinių koncertų ture Japonijoje, debiutavau Prancūzijos festivaliuose. Prieš tai skambinau Ispanijoje, Švedijoje, Austrijoje, Italijoje – visur skirtingas programas. To nori koncertų rengėjai, o aš neatsisakau – man patinka apsikrauti darbu, nes jaučiu didesnį stimulą groti.
Būtinai groju ir per atostogas, ieškau poilsio vietos su instrumentu. Kartais tai sudėtinga.
Pavyzdžiui, šią vasarą turėjau prieš pusę metų rezervuoti viešbutį Taorminoje (Italijoje), kad galėčiau ilsėdamasis groti.
Nebuvo kitos išeities, nes atostogavau prieš svarbų koncertą „La Roque D’Antheron” festivalyje Prancūzijoje.
– Ko norite išmokti? Jus jau dabar klausytojai vadina genijumi.
– Visada yra ir bus ko išmokti. Labai nedaug esu grojęs baroko muzikos – jaučiu šio stiliaus perteikimo spragų.
Nedaug skambinau Vienos klasikų. Dabar kaip tik tobulėsiu šia kryptimi: Italijoje manęs laukia penki Ludwigo van Beethoveno fortepijoniniai koncertai per vieną dieną.
Dar daug yra nepagrotos muzikos. Štai Vilniuje skambėsiančią S. Rachmaninovo rapsodiją N. Paganini tema išmokau tik ką ir scenoje su orkestru atliksiu pirmą kartą. Spalio pabaigoje ją grosiu ir Amerikoje.
– Smagiau groti su orkestru ar solo?
– Turbūt su orkestru groti paprasčiau.
Tai visada tam tikras kompromisas, nes aš neatsakau už viską, kas pasiekia klausytojų ausis.
Bet kolektyvinis muzikavimas yra svarbi mano profesijos dalis. Ko gero, net daugiau groju su orkestrais negu solo. Solinės programos mėgstamos gal įmantresnio skonio klausytojų. Reikia rasti partnerius, su kuriais malonu dirbti.
Lietuvoje daug grojau su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, o su jo vadovu G.Rinkevičiumi muzikavome tik kartą Varšuvos filharmonijoje.
– Kas dar įdomaus jūsų laukia šį sezoną?
– Debiutuosiu G. Verdi salėje Milane, skambinsiu S. Rachmaninovo 24 preliudus dešimtyje koncertų įvairiose šalyse.
Juos planuoju ir įrašyti lenkų „Dux” kompanijoje, kuri neseniai išleido du mano kompaktinius diskus.
Svarbus bus L. van Beethoveno visų koncertų projektas.
Publikai atrakcija dviejuose vienos dienos koncertuose išklausyti visus penkis kūrinius, o man bus tikrai įdomu pažvelgti į juos kaip į vieną ciklą.
