Pajusti vaiduoklių dvasią jau gali visi pilies lankytojai.
Šį savaitgalį ir kitą savaitę pilies bokštą ir rūsį puoš žvakėmis apšviesti moliūgų veidai, kuriuos išskaptavo kelių Kauno mokyklų moksleiviai. Taip norima pamaloninti čia gyvenančius vaiduoklius.
Mano pajutęs vaiduoklį
Pilies ekspozicijų vadovas Paulius Stanišauskas kruopščiai prižiūri, kad žvakės moliūguose neužgestų, nes pats įsitikino, jog legendos apie pilyje klaidžiojančias dvasias ne iš piršto laužtos.
Prieš metus Kauno miesto muziejui perėmus pilį iš Turizmo informacijos centro, vieną naktį P. Stanišauskui teko dirbti beveik iki vidurnakčio. Ruošdamasis namo vyras nusileido į pilies rūsį.
Čia XVI amžiuje buvo kalėjimas, kuriame buvo kankinami ir mirdavo žmonės.
„Būdamas rūsyje pajutau, tarsi man kažkas stovėtų už nugaros. Jausmas buvo toks nemalonus, kad sprukau ir sparčiau nei paprastai užrakinau pilies duris. Tada pažvelgiau į laikrodį. Iki vidurnakčio buvo likusios 5 minutės“, – pasakojo P.Stanišauskas.
Istorija byloja, kad 1550 – 1570 metais, po karų su Rusija, pilies bastėjoje kalėjo 14 – 19 maskolių. 1960 metais archeologas Karolis Mekas, tyrinėdamas bastėją, rado dviejų žmonių skeletus.
Pilies rūsyje patyręs nemalonų jausmą, muziejininkas prisipažino vengiantis darbe užsibūti iki vidurnakčio.
Kaukė krito be priežasties
Dar vienas keistas nutikimas įvyko artėjant praėjusioms užgavėnėms. Pilyje buvo eksponuojamos tautodailininkų sukurtos kaukės.
„Viena kaukė vaizdavo žydą didele kreiva nosimi ir stambiais dantimis. Joje nebuvo nieko antisemitiško. Tiesiog tai buvo viena iš tradicinių mūsų senelių naudotų užgavėnių kaukių“, – prisiminė pilies ekspozicijų vadovas.
Pakabinta ant vienos buvusio pilies kalėjimo sienos, po kurio laiko kaukė nukrito. Nulūžo dalis žandikaulio. Muziejininkai ją pritvirtino ant kitos tos pačios patalpos sienos. Kaukė vėl nukrito ir apsilaužė dar labiau.
Eksponatas buvo perkeltas ant trečios sienos. Nuo ten įkaltos didelės vinies iki šiol dar nebuvo nukritęs joks daiktas. Tačiau netrukus turistai pilies darbuotojams pranešė, kad kaukė vėl guli ant žemės.
„Arba ji buvo visai nepanaši į dvasias, arba per daug panaši. Todėl vėlės jos ir nenorėjo pripažinti“, – svarstė P.Stanišauskas.
Garsų ypač bijo korėjiečiai
Šnekos, kad pilyje vaidenasi, sklinda nuo seniausių laikų. Viena istoriniais faktais paremtų legendų byloja, kad 1362 metais pilį buvo apsiautę kryžiuočiai. Ją gynė 440 kunigaikščio Vaidoto karių.
Kryžiuočiai nugalėjo mūsų karius ir šv. Velykų rytą pilyje šventė pergalę.
Vieni Vaidoto kariai pakliuvo į nelaisvę. Kiti pasitraukė į pilies požemiuose esančius tunelius, išsiraizgiusius po visu senamiesčiu. Tačiau pasprukti nepavyko. Kariai žuvo. Todėl pilyje esą iki šiol girdėti karių žingsnių aidai, ginklų žvangesys, žirgų žvengimas, žmonių aimanos.
Siekdami, kad legenda skambėtų įtikinamiau, muziejininkai sumanė sukurti karių, žirgų, ginklų garsus atkartojantį garso takelį.
Dabar jo pasiklausyti gali visi pilies lankytojai.
„Ypač didelį įspūdį garsai palieka žmonėms, kai jie nusileidžia į paslaptingą pilies rūsį. Vieni klykia iš netikėtumo, kiti sutrinka, vėliau juokiasi“, – pasakojo P.Staniškauskas.
Ypač jautriai į legendas apie vaiduoklius ir jų skleidžiamus garsus reaguoja turistai iš Pietų Korėjos.
„Matyt, jiems susidūrimas su dvasiomis yra itin reikšmingas, o gal ir draudžiamas“, – svarstė ekspozicijų vadovas.
