Visa tai suguldyti į knygą užteko pusmečio. „Knyga yra apie jūros pašauktus žmones, kurie ją mato ne nuo kranto, kaip daugelis iš mūsų, ne būdami šalia jūros, bet būdami jūroje. Ir apie tuos, kurie neretai lieka kažkur užkulisiuose, per mažai pastebimi ir nepelnytai pamiršti. Tai mokslininkai, tyrinėjantys jūrą. Mūsų tikslas – kad šią knygą paskaitęs jaunuolis suvoktų, jog jūra nėra vien pliažas, kuriame vasarą smagu leisti laiką“, - pristatydama leidinį kalbėjo jo sudarytoja Rolanda Lukoševičienė.
Jūrinio mokslo šaknys - Klaipėdoje
Rinkdama medžiagą knygai ir kalbindama jūrą tyrinėjančius mokslininkus, autorė ne kartą aiktelėjo iš nuostabos: „Tie žmonės tiki, kad jūra juos pašaukė tarnystei. Kai kurie sakė, jog jiems jūra – lyg kosmosas, joje gausybė atradimų“.
Knygos leidybą inicijavo asociacija „Baltijos slėnis“, įsteigta Klaipėdos universiteto (KU) Jūrinio slėnio veiklai koordinuoti ir vystyti. Jūrinis slėnis - sutelktas visos Lietuvos jūrinių tyrimų centras su visa naujausia įranga, infrastruktūra, laboratorijų kompleksu ir būriu geriausių specialistų, veiklą pradėsiantis iki 2015-ųjų metų. „Lietuva jau turi studijas, mokslą ir verslą vienijantį jūrinio mokslo centrą, kuris po kelis dešimtmečius trukusio konsolidacijos proceso, įsikūrė ne kur kitur, o Klaipėdoje. Tai žinia, kurią norėjome pranešti šia knyga“, - sakė R. Lukoševičienė.
Jūriniais tyrinėjimais užsiimantys mokslininkai pastebi, jog daugelio lietuvių, o taip pat ir klaipėdiečių, požiūris į jūrą pernelyg siauras ir pragmatiškas. Žinių apie tai, kas vyksta toliau nuo kranto, turi nedaugelis.
„Tam, kad jūrinis mokslas atsirastų, reikia tam palankios terpės – miesto, uosto, tradicijų. Šia knyga mes sakome, kad Klaipėda ir Klaipėdos universitetas yra nacionalinis jūrinio mokslo centras“, - sakė idėjos autorius KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.
Jūrinio identiteto ženklų - per mažai
Nors save laikome jūrine valstybe, iki šiol vis dar neturime jūrai skirtų tradicinių dainų albumo, niekas į krūvą nesurinko ir žvejų maldų. „Baigęs mokslus jaunas žmogus išeina taip ir neišmokęs nė vienos dainos apie jūrą“, - Klaipėdos universiteto profesorius Rimas Žaromskis įsitikinęs, kad jūrinis identitetas mūsų šalyje vis dar formuojasi.
„Vis ieškome jūrinio identiteto ženklų, kurių, manau, dar per mažai. Šis leidinys labai lauktas, jame sutelkta tai, kas jau tapo Klaipėdos miesto jūrinio identiteto dalimi“, - atkreipė dėmesį Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Ji pasidžiaugė, kad knygoje atsirado vietos miesto jūrinei kultūrai, tradicijoms, šventėms aptarti.
Apie mokslą - populiariai
Leidinyje pasakojama apie dar tarybiniais laikais jūrą tyrinėti pradėjusias organizacijas: Klaipėdos hidrometeorologijos observatoriją, Jūrų muziejų, Elektrožūklės laboratoriją, Lietuvos mokslo akademijos Ekosistemų analizės centrą. Kai kurios jų vėliau įsiliejo į besikuriančio ir išsibarsčiusį jūrinį mokslą suvienijusio Klaipėdos universiteto sudėtį.
Šį procesą vainikavo po universiteto stogu įsikūręs, jūrinės krypties studijas, verslą ir mokslą jungiantis Jūrinis slėnis.
„Lietuva nuėjo netrumpą ir gana vingiuotą kelią, kol iš nedidelių, tačiau svarbių dalių lyg mozaiką sudėjo tvirtą jūrinio mokslo fundamentą, kokį turime dabar. Labai svarbu, kad šis jūrinio mokslo centras, miestui suteiktų išskirtinumą ir pridėtinę vertę“, - pažymėjo S. Gulbinskas. Knyga „Jūros pašaukti“ - tarsi dedikacija visiems, jūrines miesto tradicijas kuriantiems, jūrą tyrinėjantiems ar tiesiog ją mylintiems žmonėms. Pasak leidėjų, šia knyga taip pat buvo siekiama parodyti Klaipėdos istorinę bei kultūrinę aplinką, kurioje formavosi jūrinis mokslas, nes be čia tvyrojusios jūrinės dvasios, jūrinio mentaliteto toks mokslas prigyti negalėjo. Knygos autoriai ėmėsi ir edukacinės misijos - populiarinti jūrinę kultūrą, mokslą, jūrines specialybes, ugdyti jaunąją mokslininkų kartą. Knyga netrukus pasieks šalies bibliotekas.
