"Esu laimingas, kad gimiau Klaipėdoje", - iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo T. Venclova. Jis gimė likus dvejiems metams iki A. Hitlerio invazijos. Tėvas dirbęs mokytoju, į Klaipėdą buvęs atsiųstas stiprinti lietuvybės. T. Venclova prisipažino neprisimenantis savo gyvenimo uostamiestyje, nes jam esant vos dvejų šeimai teko trauktis - hitlerinė Vokietija aneksavo kraštą. "Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje yra ta mokykla, kurioje dirbo mano tėvas, ir stiprus universitetas, skyręs man šį apdovanojimą, kurio nesijaučiu esąs vertas", - atsiimdamas Garbės daktaro regalijas sakė T. Venclova.
Lietuvį T. Venclovą ir lenką A. Michniką sieja jau keturis dešimtmečius trunkanti artima bičiulystė. Abu disidentai, kurių drąsi antisovietinė veikla ir darbai gerokai peržengė savo valstybės ribas.
"Man didelė garbė priimti šį apdovanojimą. Savo šalyje buvau Lenkijos demokratinio judėjimo dalimi. Mūsų svarbiausia tikslas buvo laisvė nuo priespaudos. Norėjau gyventi demokratinėje valstybėje, kur laisvė reguliuojama įstatymų. Mes atmetėme požiūrį, kad savo tapatumą reikia kurti kenkiant kitiems", - sakė A. Michnikas.
Jis teigė visada tvirtai tikėjęs, kad valstybių sienų nereikia kaitalioti, jas reikia atverti. Šiuo metu atvira Lenkijos-Lietuvos siena yra pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos Europos valstybės. "Klaipėda- nepaprastos ir kiek tragiškos biografijos miestas. Universitetas, gimė lyg atsakas į istorijos žiaurumus ir tai, kad jis egzistuoja, yra nuostabu. Visa, kas vyksta šiandien, atrodo lyg amerikietiškas filmas su gera pabaiga", - emocingai kalbėjo naujasis KU Garbės daktaras A. Michnikas.
Pasirinko protesto kelią
T. Venclova gimė 1937-ųjų rugsėjo 11 dieną Klaipėdoje. Baigė lituanistikos studijas Vilniuje, vėliau – semiotikos bei rusų literatūros studijas Estijos Tartu universitete. Akademinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
1975 metais T. Venclova parašė atvirą laišką komunistų partijos vadovybei. Jame kalbėjo apie pražūtingas Lietuvai komunistinės ideologijos pasekmes. Dėl to jis buvo priverstas emigruoti į Jungtines Valstijas, kur daugelį metų dirbo universitetuose. 1985 –aisiais įgijo Yale‘o universiteto filosofijos daktaro laipsnį ir tapo šio universiteto New Haven slavų kalbų ir literatūros profesoriumi.
T. Venclova – rusų poezijos, lenkų ir lietuvių literatūros tyrinėtojas, dėstytojas. Jis yra išleidę apie pusšimtį poezijos, esė, vertimų, kelionių knygų, literatūros kritikos publikacijų. T. Venclovos kūryba išversta į daugiau kaip 20 užsienio kalbų.
Tapo valdžios priešu
Nepakantumas priespaudai drąsiems žingsniams įkvėpė ir A. Michniką. Jis gimė 1946 metų spalio 17-ąją Varšuvoje. 1964 metais pašalintas iš Varšuvos universiteto už disidentinę veiklą. Studijas užbaigė po šešerių metų Poznanėje, A. Mickevičiaus universitete.
1968-aisiais A. Michnikas dalyvavo studentų protesto akcijose Lenkijos politinės krizės metu. Už tai dvejus metu kalėjo. Dar kelis kartus jis buvo įkalintas laikotarpiu nuo 1980 iki 1989 metų, kai dalyvavo profsąjungų judėjimo „Solidarumas“ veikloje, taip pat organizuojant streikus Gdansko laivų statykloje. A. Michnikas buvo apkaltintas bandymu nuversti santvarką.
Aktyvią politinę veiklą jis tęsė jau tapęs Lenkijos Respublikos Seimo nariu. Iki 2004-ųjų ėjo laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas.
A. Michnikas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius, vėliau palaikė integraciją į Europos Sąjungą, skatino Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.
A. Michnikui skirti patys aukščiausi valstybinės reikšmės apdovanojimai už nuopelnus – R.F. Kennedy Žmogaus teisių apdovanojimas, Prancūzijos Taikos premija, Europos metų žmogaus apdovanojimas, 2000 metais jis įtrauktas į Pasaulio Spaudos laisvės didvyrių sąrašą, dar po metų jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžius už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos ryšius.
KU Garbės daktaro vardas suteikta jau 19 nusipelniusių asmenybių, tarp kurių kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, prof. Vytautas Landsbergis, buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatlers ir kiti.
