Pribloškė aukštasis pilotažas
Vienas geriausių dabarties būgnininkų amerikietis Chrisas Dave‘as su „The Drumhedz“ kompanija festivalyje parodė tai, ko nebuvome girdėję mūsų džiazo padangėje.
Aukštasis pilotažas – taip paprasčiausiai, anot džiazo profesionalų, galima apibūdinti kompiuteriniam tikslumui prilygusį šio projekto kūrėjų intuityvų bendravimą scenoje. Kaip muzikantai (gitaristas Isaiah Sharkey‘s, bosininkas Jermaine‘as Williamsas ir saksofonininkas Kebbi Williamsas) girdėjo vienas kitą skriedami skirtingomis laiko orbitomis, kaip susitikdavo reikiamuose taškuose reikiamais momentais, pasakytų nebent Ch.Dave‘as, laikęs savo rankose nenuspėjamos kompozicijos valdymo pultelį.
Po „The Drumhedz“ surengtos kelionės per muzikos istoriją Rusų dramos teatro salė staugė iš pasitenkinimo.
Ne tik juodosios muzikos enciklopediją į savo atmintį sukrovęs Ch.Dave‘as lyg didžėjus plokšteles scenoje kaitaliojo garsių muzikos standartų temas, su polėkiu tik jam vienam suprantamu būdu klijavo garsinius sluoksius: ant būgnų grunto gulė melodingos gitaros, virš jų anarchistiškai griaudėjo K. Williamso saksofono improvizacijos. Jo tembras kartais primindavo garvežio sireną, kuri tarsi paskubindavo kompaniją tęsti muzikinę kelionę, neklimpstant per daug giliai į sentimentus.
Ypatingą vakaro aurą kūrė ir muzikantų charizma, šiluma, teatrališkas projekto prieskonis.
Prisistatė operos solistė
Prancūzų naujuoju saksofono gigantu vadinamo Francois Corneloup‘o trio pasirodymas priminė pamoką, kaip pasakyti daug ir energingai netuščiažodžiaujant. Vilniuje užbaigtas ilgas šios trijulės turas išgrynino jų mintis iki krištolinio skaidrumo. Originalias F. Corneloup‘o kompozicijas ansamblis grojo lyg spontanišką muziką.
Unikalus atvejis džiazo scenoje matyti moterį kontrabosininkę, taip gerai valdančią nepaslankų instrumentą kaip tai darė Helene Labarriere iš F. Corneloup‘o komandos.
Netikėtas festivalyje buvo ir azerbaidžaniečių dueto „Lieder Leaders“ pasirodymas. Šiandien džiazo ir klasikos dialogai – įprastas dalykas. Tačiau pakviesti į džiazo sceną duetą, kuriame pirmuoju smuiku griežia operos solistė, ir dar „Lied“ žanro atlikėja, o pianistas improvizacijomis tik pratęsia ir paryškina klasikos miniatiūrų nuotaiką, sakytum, - akibrokštas.
Tačiau Azerbaidžano valstybinio operos teatro solistė Farida Mamedova ir vienas geriausių šios šalies džiazo pianistų Salmanas Gambarovas „Vilnius Mama Jazz“ scenoje buvo sutikti ovacijomis. „Turėjau gerą pusvalandį“, - džiaugėsi po dueto koncerto „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas.
S.Gambarovas prisipažino vežantis šią programą ne į bet kurį džiazo festivalį. „Žinojau, kad Vilniaus publika yra pasirengusi išgirsti naujoves, nes nuo Viačeslavo Ganelino trio laikų yra įpratusi prie savitų projektų ir eksperimentų, - sakė pianistas. – Neapsirikau – gavome, ko laukiau“.
Dažniausiai duetas „Lieder Leaders“ programą, kurios pagrindas – Franzo Schuberto, Johanneso Brahmso ir Gustavo Mahlerio dainos, pristato akademinės muzikos scenose, sulaukdamas ten didžiulės sėkmės. Ludwigo van Beethoveno festivalyje Bonoje publika juos kvietė grįžti į sceną keturis kartus!
Grandai dalinosi scena su jaunimu
Festivalis nenuskriaudė ir meinstrymo mėgėjų pažerdamas įvairaus lygio amerikietiško džiazo tradicijomis grindžiamų projektų – nuo etaloninės JAV korifėjų trimitininko Wallace‘o Roney ir saksofonininko Ravi Coltrane‘o grupių muzikos iki jaunų lietuvių Leonardo Pilkausko ir Viktorijos Pilatovič tarptautinių ansamblių kūrybos.
Panašu, kad Lietuvoje jau formuojasi Nyderlandų džiazo mokyklos šalininkų klanas. Amsterdame gavęs puikius klasikinio džiazo pagrindus plačiai gimtinėje ir svetur reiškiasi saksofonininkas Kęstutis Vaiginis. Šiemet grįžęs po studijų ten pat, savo nišos ėmė ieškoti saksofonininkas L.Pilkauskas. Gaila, kad sėkmingai išbandęs save įvairiose grupėse Lietuvoje Leonardas su bendramoksliais iš Amsterdamo „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasirodė blankokai.
Kur kas geriau sekėsi atsiskleisti, palaikomai Amsterdame suburtos tarptautinės grupės, vokalistei V.Pilatovič, šiuo metu tęsiančiai mokslus Valensijoje. Ji imponavo improvizavimo laisve, gera sketo technika, muzikavimo polėkiu, pasirodė kaip gabi muzikos aranžuotoja ir kūrėja. Šviesią, malonią ausiai V.Pilatovič kvinteto muziką, ko gero, lengviausia įsivaizduoti skambančią prabangiuose klubuose.
„Reikia visokios muzikos, - pripažino Vilniaus džiazo mokyklos grandas V. Čekasinas. – Aš asmeniškai įdomių sau dalykų šiemet „Vilnius Mama Jazz“ scenoje išgirdau nedaug. Tačiau muzikos atlikimo lygis festivalyje buvo geras“.
Didelis „Vilnius Mama Jazz“ pliusas, kad džiazo jaunimas į jo renginius gali patekti ir savo akiratį praplėsti nemokamai. Jaunimas užpildo visas neužimtas festivalio salės erdves, padeda kurti džiugią renginio atmosferą.
Be jaunimo, būtų neįsivaizduojamos ir naktinės „Vilnius Mama Jazz“ linksmybės. Bet tai – atskiro rašinio tema.
