Tamsoje paskendusi naujausia sostinėje įsikūrusio ŠMC paroda „Panorama 14” nedvelkia nuoboduliu, nors ir joje galima rasti daugelio nemėgstamų švytinčių ekranų.
Vos įžengęs pro duris patenki į sterilią minimalistinę erdvę, primenančią praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio kosmines svajas ir Stanley Kubricko „2001-ųjų kosminę odisėją” pagal Arthuro Clarke’o bestselerį. Toliau – judančių garsiakalbių orkestras, iš juodos tamsos ištraukiami vaizdai ir senovinės stereoskopijos fokusai.
Paroda negąsdina žiūrovo ir nereikalauja išmanyti naujausias technologijas.
Joje daug peno akims, romantikos, istorijų, muzikos, vaikystę ar atostogas primenančių vaizdų, žaidimų ir net politikos.
Tiesa, technikos maniakai čia taip pat ras daug įdomaus. Juk kai kurie darbai kurti bendradarbiaujant su NATO specialistais, ne viename panaudotos ir naujausios kompiuterinių žaidimų technologijos.
Rinko pagal lietuvių skonį
Paroda pavadinta „Panorama 14”, nes joje pristatomus darbus Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina ir K. Kuizinas atsirinko iš to paties pavadinimo Frenua meno centro studentų ir dėstytojų metinės apžvalgos.
„Le Fresnoy” – tai 1997-aisiais Prancūzijoje, netoli Lilio miesto, įsteigtas unikalus meno centras, kuriame įrengtos moderniausios audiovizualinių menų studijos. Jam vadovauja jo įkūrėjas – garsus režisierius, rašytojas ir fotografas Alainas Fleischeris.
ŠMC direktorius K.Kuizinas pasakojo, kad iš pradžių ketinta formuoti parodą iš įvairiais metais Frenua centre sukurtų darbų, tačiau šių metų apžvalga pasirodė tokia įdomi ir gausi, kad greitai prisipildė visa didžioji Vilniaus centro salė.
Parodą papildančią filmų kolekciją nuo šio trečiadienio bus galima pamatyti ŠMC kino salėje.
Atrenkant darbus galvota apie lietuvių žiūrovą, norėta pristatyti tokius meno kūrinius, kurie pas mus dar nerodyti. Prancūzus gerokai nustebino tai, kad lietuviai savo parodai atsirinko tuos darbus, kuriuose mažiausiai pastebimos technologijos.
„Nesinorėjo, kad technologija būtų tas dalykas, apie kurį pirmiausia pradėtų kalbėti kūrinį pamatę žiūrovai”, – šypsojosi ŠMC direktorius.
Centrui negailima lėšų
Pasak K. Kuizino, Frenua centras – tipiška prancūziška idėja. Prancūzijoje viskas centralizuotai valdoma, sąmoningai planuojama, todėl kai nusprendžiama įsteigti solidų meno ir technologijų centrą, jam negailima lėšų. Jis aprūpinamas naujausia technika ir programine įranga.
Taip menininkams dar karjeros pradžioje sudaroma galimybė įgyvendinti brangius projektus.
„Didžiulį įspūdį padarė saugykla, kurioje saugomi kompiuterių standieji diskai su menininkų sukurtais filmais, fantastiškos montavimo, garso įrašymo studijos, filmavimo aikštelės.
Visu tuo studentai gali naudotis dirbdami su kviestiniais profesoriais. Čia yra dėstęs net ir Jeanas Lucas Godard’as. Ir nors ne visi centre studijuojantys menininkai yra susižavėję technologijomis, bet kaip jie patys sakė, sunku atsispirti pagundai jas išbandyti, kai yra tokios galimybės”, – įspūdžiais iš kelionės į Prancūziją dalijosi K. Kuizinas.
Virtualūs vaizdai – delnuose
Parodos lankytojams taip pat sunku atsispirti pagundai išbandyti keistą judančių garsiakalbių konstrukciją „Tutti”, kurią sukūrė iš Ženevos (Šveicarija) kilusi menininkė Zahra Poonawala.
Surinkusi senus garsiakalbius iš kino teatrų, koncertų salių, automobilių, antikvariatų, net išprašiusi iš savo senelių ar draugų, ji sukonstravo erdvę, kurioje kamerinį orkestrą galima išgirsti iš vidaus.
„Kiekvienas šių garsiakalbių turi įdomią istoriją. Ne vieną jų savo rankomis sukonstravo tikri tobulo garso fanatikai”, – juokavo į parodos atidarymą atvykusi menininkė.
Z. Poonawala pati groja orkestre violončele. Ji visuomet mėgo klausytis, kaip skamba šalia grojančių kolegų instrumentai. Todėl savo instaliacijoje nusprendė žiūrovams suteikti galimybę pavaikščioti po grojantį orkestrą. Priėjus prie vieno garsiakalbio geriau girdėti violončelė, prie kito – fleita ir taip toliau.
Žiūrovo judėjimą fiksuoja ir komandas garsiakalbiams perduoda palubėje kybantis dažnam vaikui puikiai pažįstamas žaidimo pulto „Xbox” jutiklis „Kinect”.
Vienas keisčiausių parodos kūrinių – kviestinio centro profesoriaus, kanadiečio Davido Roceby kūrinys „Laikyti rankose”. D. Roceby – daugybę premijų pelnęs skaitmeninio ir interaktyviojo meno veteranas. Jo darbai rodyti ir Venecijos bienalėje.
„Mes jau įpratome, kad rankomis manipuliuojame virtualiaisiais vaizdais, kuriuos matome įvairiuose ekranuose. Todėl pamėginau dar labiau sustiprinti vaizdo virtualumą.
Jo neįmanoma pamatyti tol, kol neištiesiate rankų ir jomis nesurandate didžiausio ryškumo zonos. Nereikia jokio ekrano, jūsų rankos tampa ekranu, kuris parodo vaizdus, kurie čia sudėlioti keliais lygiais – tarsi kokiame nematomame torte”, – iš tuštumos traukdamas kortas, kiaušinius, peilius ir pinigus pasakojo D. Roceby.
Skatins menininkų mainus
Fredericas Bellido
Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius
„Šiuo metu viena Prancūzų instituto Lietuvoje užduočių – padėti jauniems lietuvių menininkams išvažiuoti padirbėti į Prancūziją, skatinti bendrus lietuvių ir prancūzų menininkų projektus. Ši paroda – puikus pavyzdys, ką galima pasiekti pasitelkus naujausias šių dienų technologijas. Džiugu, kad net visuotinio taupymo metu Prancūzijos kultūros ministerija negaili lėšų Frenua meno centrui, kur menininkai gali įgyvendinti savo idėjas naudodamiesi puikiai įrengtomis moderniausiomis studijomis. Džiugina ir tai, kad šis centras veikia ne Paryžiuje ar Lione, o nedideliame provincijos miestelyje, kuris jau tapo kūrybingų žmonių iš viso pasaulio susitikimo vieta. Labai tikiuosi, kad prie jų greitai prisidės ir lietuviai – jauni menininkai ir žinomi kūrėjai.”
