Režisierius įpynė į Martyno Staškaus diriguojamą „Šikšnosparnį“ ne tik Alfredo ir Violetos „Užstalės dainą“ iš „Traviatos“, bet ir „Gipsy Kings“ hitą „Volare, netgi grupės „Scorpions“ roko baladę!
Antrojo veiksmo puotoje pas kungaikštį Orlovskį (Jovita Vaškevičiūtė) svečiai puošniais stilizuotais XIX a. kostiumais (dailininkė Agnė Kuzmickaitė) klausosi atklydusių iš XXI amžiaus Virgilijaus Noreikos, Irenos Milkevičiūtės, Jeronimo Miliaus.
Iš „bohemiečių“ kalėdinių koncertų scenos į LNOBT persikėlė ir pobūvyje improvizuojantis pianistas Feliksas Zakrevskis. Be to, choreografė Edita Stundytė netikėtam „Šikšnosparnio“ koncertui sukūrė klasikinio baleto parodiją primenantį šokio numerį pagal Piotro Čaikovskio „Gėlių valsą“ (atliko E. Stundytė ir Tomas Dapšauskas).
Dar prieš premjerą „Šikšnosparnio“ kūrėjai atskleidė savo ketinimą „nuvalyti dulkes“ nuo stereotipais apaugusio operetės žanro. G. Šeduikis teigė, esą operetė „velkasi naujiems vėjams iš paskos“ – yra beveik nepasikeitusi nuo savo gimimo.
„Man svarbu suvokti, kiek galima ją aktualizuoti, pritempti prie mūsų dienų“, - atviravo režisierius. „Šikšnosparnyje“ savo užmačioms jis pasitelkė ir populiarų dramos aktorių Darių Gumauską (kalėjimo prižiūrėtojas Frošas). Prieš trečiąjį veiksmą jis pasirodo parteryje ir bando pralinksminti publiką grubokais teatriniais pašmaikštavimais.
Režisierius, ko gero, neprašovė: ryškiausia vakaro žvaigžde tapo ne Rozalinda-Viktorija Miškūnaitė, Aizenštainas-Audrius Rubežius ar Adelė-Gunta Davidčuka, o griausmingai į LNOBT sceną sugrįžęs V.Noreika, nepraleidęs progos paimprovizuoti naujametėmis temomis.
Teatre viskas įmanoma – tai nuo pat uvertiūros tarsi bandė įteigti publikai „Šikšnosparnio“ komanda. Lyg perspėdamas apie laukiančias staigmenas scenoje pirmasis pasirodė kažkoks teatro magas su katiliuku, paslaptingais mostais suderinęs ir išskleidęs prieš publikos akis elegantišką, kiek slogokų tonų scenovaizdį (scenografas ir šviesų dailininkas rumunas Andu Dumitrescu).
Teatrinei iliuzijai sustiprinti G. Šeduikio ir A. Dumitrescu tandemas pasitelkė ir retai naudojamus LNOBT scenos ratą bei žiedą.
Dulkės dulkėmis, bet argi ne dėl svaigių J. Strausso melodijų „Šikšnosparnis“ jau beveik pusantro amžiaus plasnoja po visos planetos scenas? Vien šį sezoną jis statomas daugiau kaip 40 pasaulio teatrų!
Ankstesnysis maestro Jono Aleksos ir režisierės Vlados Mikštaitės LNOBT pastatytas „Šikšnosparnis“ Vilniaus scenoje karaliavo net du dešimtmečius, nuolat sutraukdamas gausią auditoriją.
Jam prilygti – nemenkas iššūkis jaunai naujosios premjeros komandai.
Kol kas bene sėkmingiausiai vokalo ir aktorines užduotis pavyko įveikti operetės žanre debiutuojančiai charizmatiškai latvių dainininkei G. Davidčukai. Ateityje puikia Rozalinda turėtų tapti V. Miškūnaitė, nestokojanti duomenų šiam sudėtingam vaidmeniui.
A. Rubežius kol kas yra įdomesnis, ko gero, kaip aktorius negu kaip dainininkas. O Kęstučio Alčauskio Alfredas kiek iškrito iš spektaklio konteksto neadekvačiu ištekėjusios damos garbintojui elgesiu ir laikysena: operetėje jis gelbsti Rozalindos reputaciją, o naujajame spektaklyje jis ją sukompromituoja publikos akyse.
Tarp antraeilių vaidmenų kūrėjų organiškumu sublizgėjo Rafailas Karpis (advokatas Blindas) ir Laura Zigmantaitė (Ida). Įtaigų notaro Falkės personažą sukūrė Ramūnas Urbietis, kalėjimo direktoriaus Franko – Egidijus Dauskurdis.
Tačiau kai kurie kritikai juokavo, kad spektaklyje juos labiausiai įtikino LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas).
Ketvirtadienį Aizenštainą „Šikšnosparnyje“ dainuos Jonas Sakalauskas, Rozalindą – Regina Šilinskaitė, Adelę – Irena Zelenkauskaitė, diriguos Julius Geniušas. Sausio 4-ąją į sceną sugrįš pirmoji spektaklio sudėtis. Sausio 5-ąją Rozalindos vaidmeniu debiutuos Julija Stupnianek, vėl diriguos J. Geniušas.
