Kalėdų laiką užbaigia Trijų karalių eisena ir eglučių palydėtuvės (papildyta)

Senamiesčio teatro aktorių rengiama tradicinė Trijų Karalių eisena, lydima didelėmis lėlėmis persirengusių aktorių - kelrodės žvaigždės, angelų, piemenų, gyvulėlių, vėliavnešių ir miestelėnų, Pilies gatve keliaus į Katedros aikštę aplankyti didžiosios prakartėlės su Šventosios šeimos figūromis.

Prieš šventinę eiseną Trys Karaliai dar spės išlydėti eglutes Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, kur vyks kasmetinė šventė visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“. Šventės pradžia - 15 val.

Atėję išlydėti miškan šventinių žaliaskarių Mokytojų namų kieme tikrai nesušals - jie galės žaisti judriuosius žaidimus, veiks net sniego kalnelis drąsiausiems čiuožėjams.

Šventės pradžią paskelbs menų mokyklėlės „Debesėliai“ mušamųjų instrumentų grupė „Būgnų fiesta“.

Smagias dainas trauks vaikų grupė „Kiviukai“, dainuos ir vokalinis ansamblis „Kivi“. Linksmasis kiškis visus vaišins karšta kakava. Smagią nuotaiką kurs ir dar neištirpęs Sniego Senis Besmegenis. Jei mažieji parašys ir atsineš padėkos už šventines dovanėles laiškelius, stebuklingi balionai nuskraidins juos tiesiai į Kalėdų Senelio namus.

Du dešimtmečius Vilniaus mokytojų namų kiemelyje rengiama šventė, skelbianti Kalėdų švenčių pabaigą, yra neatskiriama miesto šventinio šurmulio dalis. Vilniečiai, namuose puošę tradicines miško eglutes, Trijų Karalių dieną jas atneša į Mokytojų namų kiemelį. Pasak šventės rengėjų, eglutės iš čia iškeliauja atgal į mišką, kad ateinančiais metais vėl galėtų grįžti į mūsų namus.

 Sekmadienio vakarą nuo Laisvės alėjos centre esančio fontano savo kelionę į Rotušės aikštę pradės trys išminčiai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jie sveikins ir kvies miestiečius susirinkti prie auksinės miesto eglės. Angelas su žvaigžde rankoje rodys kelią, svita neš deglus, muš būgnus. 

Šiais metais, anot šventės rengėjų iš Kauno tautinės kultūros centro atstovės - tautodailininkės Eglės Vindašienės, vėl kartu keliaus ir senasis Krivis. Jis primins, kad atnešta elnio Devyniaragio saulė jau apsivertė ant kito šono. Ir kad diena pailgėjo per gaidžio žingsnį... 

Svitai pasiekus Rotušės aikštę, Tris Karalius ir jų palydą pasitiks Šeimininkas ir Šeimininkė, kurie miesto bendruomenei paskelbs, kad jau baigiasi kalėdojimo, svečiavimosi ir linksmybių laikas, metas nupuošti Kalėdų eglutę, vėl kibti į darbus. Aikštėje vyks koncertas „Trys karaliai atkeliavo - visas svietas uždainavo“. Koncertuos folkloro ansambliai „Žaisa“, „Kupolė“, „Sodailio“. 

Šventėje „Trys karaliai atkeliavo - visas svietas uždainavo“ dalyvaujantys folkloro ansambliai „Sodyba“, „Jotija“, „Lankesa“, „Brydė“, „Botagėlis“, „Ratilėlis“ kvies susirinkusiuosius kartu dainuoti ir šokti. Grupė „Ugnies valdovai“ suks ugnies ratus, įžiebs saulės ženklus, o koncertą vainikuos nuotaikinga kaimo kapela „Sadūnai“. 

Nuo seno sakoma, jog šaltą žiemos dieną geras žmogus ir šuns nevarytų, bet Trys Karaliai negali nekalėdoti. Jų širdyje - gera valia, rankose - auksas, mira, smilkalai, o ką pasieks smilkalų kvapas, tas visus metus bus apsvaigęs iš laimės... 

Keletą savaičių po Trijų Karalių šventės Kaune, Rotušės aikštėje, dar bus galima grožėtis gražiausia šalies Kalėdų egle. Šioje aikštėje stovinti auksu tviskanti žaliaskarė kauniečius ir miesto svečius džiugins iki vasario 2 dienos, iki katalikų švenčiamų Grabnyčių. 

„Šiais metais mūsų miesto eglutė ir vėl pripažinta gražiausia, todėl norisi leisti kauniečiams bei miesto svečiams ja pasidžiaugti kuo ilgiau. Tad jau trečius metus iš eilės eglutė Rotušės aikštėje stovės iki vasario 2 dienos, kuomet švenčiamos Grabnyčios“, - sakė meras Andrius Kupčinskas. 

Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną. 

Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. 

Etnologai sako, kad senovėje Lietuvoje Krikštų/Trijų Karalių šventės paprotį sodybos statinių duris ir net svarbius namų apyvokos daiktus ženklinti trimis kryžiukais sieja su minėtu trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu. 

Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. 

Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius. 

Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji karalių personažai.