Lietuvių scenaristas, prodiuseris ir režisierius, trumpametražio filmo „Gėlės” autorius Giedrius Zubavičius, surengęs Lietuvoje suomių režisieriaus Aku Louhimieso filmų retrospektyvą, rytoj prasidėsiančią sostinės „Skalvijos” ir „Pasakos” kino teatruose, svečiui rengia, jo paties žodžiais tariant, mažą staigmeną.
G. Zubavičius rašo scenarijų apie bažnyčių padegėją, kurį pasiūlys A. Louhimiesui. Šis apie tai žino ir jau iš anksto pasakė: „O.K.”
Žvelgia filosofiškai
Tardymo izoliatoriuje dienas leidžiantis D. Burneikis tikina degindamas bažnyčias vykdęs ateivių iš kosmoso nurodymus. Jis sudegino Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčias, Panemunėje suplėšė du bažnyčioje kabojusius paveikslus, įtariamas išpuoliais net prieš tris skirtingoms religinėms bendruomenėms priklausančius maldos namus Palangoje.
Šiomis istorijomis susidomėjęs G. Zubavičius kuria vaidybinio filmo scenarijų. Tai bus ne buitinė, ne kriminalinė istorija, o greičiau filosofinė parabolė.
„Tas vyrukas nėra beprotis, – mano G. Zubavičius. – Jis neatlaikė, nes pasaulis nėra toks mielas, kaip norėjo ponas Dievas.
Aš šio pono negerbiu – jis per septynias dienas norėjo parašyti scenarijų, kaip turi suktis pasaulis. Paskubėjo, neatsakingai elgėsi. Reikėjo bent mėnesį pasėdėti.
Todėl žmonės ir degina, nes gyvenimas nemielas, netiki Bažnyčia, nes Bažnyčia – tik pastatas. Šventųjų paveikslų nereikia vogti, o reikia supjaustyti, nes Dievo nėra.”
Suomiją ir kitas Šiaurės šalis pažįstantis lietuvis tikina, kad ši tema susijusi su skandinaviškais archetipais.
Pinigų ieškos užsienyje
Paklaustas, iš kur gaus pinigų filmui, G. Zubavičius juokavo: „Aš esu gangsteris – parduosiu Katedrą italams. Ji tiek pažeminta, kad ją reikia parduoti dalimis.”
O jeigu kalbėtume rimtai?
„Finansavimo ieškosiu užsienyje – iš vargano Lietuvos biudžeto aš neprašysiu nė cento.
A. Louhimiesas – geriausias Europos jaunosios kartos režisierius. Jį visi žino – norvegai, suomiai, švedai, rusai, graikai, kitų tautų žiūrovai.
Kanai nežino, nes Kanai – šou verslas”, – teigė scenaristas, dar prieš keletą metų sudominęs A. Louhimiesą kitu savo kontroversišku siužetu apie estų ir rusų bendruomenių savitarpio santykius Estijoje.
Pristatys penkis filmus
Daugiau kaip 30 filmų sukūręs 44 metų A. Louhimiesas debiutavo ilgametražiu filmu „Neramus” 2000 metais. Nuo to laiko beveik kiekvienas jo filmas atkreipia kino profesionalų ir žiūrovų dėmesį.
Tiesos iliuzonistu save vadinantis režisierius imasi skaudžių temų, gvildena žmonių ryšio, meilės, pripažinimo siekį, užsimiršimo paieškas, tragišką vienatvę dideliame mieste, pasirinkimą tarp politinių įsitikinimų ir širdies balso, jaunų žmonių problemas – narkotikus, seksą, nusikaltimus.
Bažnyčios tema A. Louhimiesui irgi ne naujiena – jo komiška drama „Apnuogintas žmogus”, išjuokianti dvasininkų silpnybes ir veidmainiškumą, sukėlė nemenką Bažnyčios pasipiktinimą, visuomenės buvo plačiai aptariama.
Lietuvos žiūrovai, be pastarosios juostos, išvys dar keturis A. Louhimieso filmus: „Sušalusi žemė”, „Įsakymas”, „Sušalęs miestas”, „Nuogas prieglobstis”.
