Neringos savivaldybės įsteigta premija skiriama nuo 2009-ųjų už Kuršių Nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą.
Premija A. Juozaičiui skirta už pastangas puoselėti lituanistinės kultūros tradicijas Neringoje, Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje, šio regiono istorijos ir kultūros interpretacijas knygoje „Karalių miestas be karalių“.
Dirbdamas kultūros atašė Kaliningrade jis rūpinosi, kad šiame mieste iškiltų paminklas L. Rėzai, dalyvavo Neringoje vykusiuose kultūros paveldo renginiuose, stengėsi stiprinti Neringos ir Kaliningrado ryšius.
Tai jau ketvirtoji L. Rėzos premija. Pirmoji atiteko nidiškiui tautodailininkui Eduardui Jonušui.
Pervalkoje, ant Skirpstų kalno, stovi jo sukurtas paminklas, skirtas žymiausiam XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvininkų kultūros ir visuomenės veikėjui, lituanistui, teologui, tautosakininkui, pirmajam K.Donelaičio „Metų“ leidėjui L. Rėzai.
Ąžuolinė skulptūra iškilo 1975-aisiais. Medyje iškalto L. Rėzos žvilgsnis nukreiptas į 1790 metais smėlio užpustytą jo gimtąjį Karvaičių kaimą.
Antroji 5 tūkst. litų L. Rėzos premija atiteko Juodkrantėje gyvenančiai istorikei Nijolei Strakauskaitei.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai docentei daktarei N. Strakauskaitei premija skirta už leidinius, kuriuose atsispindi Kuršių nerijos istorijos, regiono gyventojų tapatumo, krašto kultūros paveldo problematika.
Trečioji premija pernai atiteko Thomo Manno memorialinio muziejaus direktorei Vitalijai Teresei Jonušienei. Ji prisidėjo prie įvairių edukacinių programų, susijusių su Kuršių nerijos etninės kultūros puoselėjimu, knygų, susijusių su nerijos istorija ir kultūra, leidyba.
Kartu su savo vyru - pirmosios premijos laureatu - ji sumanė L. Rėzos 260-ųjų gimimo metinių paminėjimą Neringoje 1976 sausio 9-ąją, stengėsi, kad Juodkrantės kaimo gatvė būtų pavadinta L. Rėzos vardu.
