Keramikos muziejuje veikia menininkų grupės „Archyvas“ darbų paroda „Netobulumas“.
1996 metais Kauno apskrities archyve jo vadovas Juozas Rimkus subūrė įvairių sričių menininkų grupę. Jos branduolys jau antrą dešimtmetį aktyviai kuria ir kasmet pakviečia į bendras parodas.
Šį kartą menininkai nusprendė parodos lankytojus nustebinti netobulumu, kuriame slypi tikra tobulybė.
Dviese sukūrė bendrą darbą
J. Rimkus drauge su skulptoriumi Liudviku Ivaškevičiumi sukūrė bendrą darbą „Transformacijos kelionė“.
„Mūsų bendras darbas – tai noras per meno simbolius parodyti žmogaus transformacijos procesą, kelionę, pokyčius. Žaltys arba gyvatė – tarsi tiltas, žmogaus kelias į XXI amžių. Tai ir žmogaus ėjimas į savęs pažinimą, nes kiekvienas visą gyvenimą keičiamės“, – apie kūrinio iš ąžuolo ir uosio idėją pasakojo L. Ivaškevičius.
Kai paroda baigsis, darbas iškeliaus į J. Rimkaus sodybą, kur renkasi ir kuria menininkai, bei taps vartų dalimi. Taip kūrinys pratęs savo gyvenimą.
Kūriniu prabilo apie save
Parodoje galima pamatyti ir keramikų Dormantės bei Jurgio Penkinskių kūrinius. Pora išgarsėjo, kai, atsisakiusi civilizacijos patogumų, išsikraustė gyventi į kaimą ir pasistatė molio namus.
Tai atsispindi J. Penkinskio darbe „Pasirinkimas“, vaizduojančiame porceliano ir krištolo indus – miestietiško gyvenimo atributus bei molio taurę – tai, kuo menininkas gyvena dabar.
D. Penkinski pristatė anagamoje – specialioje krosnyje degtus keramikos kūrinius. Kol šie kepa, menininkė niekada nežino, koks rezultatas išeis. Tačiau ir netobulų formų kūrinyje galima įžvelgti žavingą gamtos tobulumą.
Įkvėpė gamta ir kelionės
Grafikė Giedrė Gučaitė sukūrė objektą „Sąšaukos“. Menininkė pasakojo, kad rudenį viešėjo Italijoje, Romoje. Ją sužavėjo, kad italai moka derinti senovinius daiktus su naujais.
Ant Romos katalikų bažnyčių durų kūrėja rado nesunaikintų italų pagonių naudotų ornamentų.
„Taip aš savo kūrinyje senuosius mūsų baltų pagonių raštus, ornamentus derinau su senomis atrastomis durimis“, – pasakojo menininkė.
Fotografas Giedrius Liagas savo fotografijose įamžino pirmuosius metus po pasaulio pabaigos. Nuotraukose galima įžvelgti tarsi gamtos juoką iš žmogaus, kuris ją vis bando sutramdyti.
