Šokio vaidinimą „VVV+v” (virvė, virvelė, virvytė, virvogalis) choreografas ir šokėjas Petras Lisauskas buvo parengęs pernai gegužę vykusiam šokio festivaliui „Dansema”. Tačiau šokėjas dėl pernelyg intensyvaus krūvio patyrė peties traumą. Premjerą teko atidėti. Per tą laiką spektaklis smarkiai pasikeitė.
„Žuvies akyje” kurį laiką gyvavo tokia tarsi studija vaikams. Vyko pamokėlės, kurių metu naudojome įvairias nestandartines teatro priemones. Parengėme paprastų, tarsi kineziterapinių pratimėlių, daug žaisdavome ant nestabilių paviršių – tarkime, ant estafetės fotelių minkštųjų dalių. Vaikams reikėjo eiti, lipti, pralįsti, judėti atbulomis. Teatru to nepavadinsi, bet pamokėlės buvo labai populiarios.
Kartą atsinešėme virvių, ir iškart labai spontaniškai atsirado daug įdomių dalykų – bene pusė spektaklio. Mus su Dariumi Beruliu tai uždegė. Po poros mėnesių darbo parašėme paraišką ir gavome finansavimą”, – kalbėjo 31 metų P.Lisauskas.
Megs tarpusavio ryšius
„VVV+virvė” – tarsi fantastiška vaizduotės kelionė. Joje vaikus lydintys du profesionalūs šokėjai stengiasi padėti užmegzti tarpusavio ryšius. Juk virve galima ir pririšti, ir pakelti, ir patraukti.
Vaikai galės įsitikinti, kad ko nors siekiant drauge galima pakelti ar patraukti ir patį didžiausią daiktą (problemą), supinti tvirtą draugystės saitą.
Interaktyvaus spektaklio, kuriame skamba Sauliaus Petreikio muzika, trukmė – 35 minutės, bet tuo jis nesibaigia.
Kalbėsis apie teatrą
„Po spektaklio bandysime atverti užsklandą, kad vaikai pamatytų šiek tiek teatro virtuvės, paklausinėtų, kaip ir kodėl viskas daroma, – žadėjo P. Lisauskas. – Virvės būna įvairiausių formų, spalvų, pynimo būdų, yra apie ką pasikalbėti.
Jau spektaklio metu mažuosius žiūrovus įtraukiame į vyksmą, pabaigoje tas bendravimas suintensyvėja, mes liekame tarsi prižiūrėtojai, kad viskas vyktų saugiai. Mūsų virvės – be pabaigos. Pamokysime jas pinti, rišti mazgus, iš virvučių sukurti tvirtą draugystės saitą ar patį smagiausią žaislą – prisiminimą apie spektaklį.
Pastebėjau, kad vaikui virvė kartais įdomesnė nei plastikinė mašinėlė ar Barbė, nes šiuo atveju pradeda veikti jo fantazija.
Spektakliui panaudojau ir savo patirtį, sukauptą stebint pustrečių metų sūnaus ir puspenktų metų dukters žaidimus.”
Supranta paukščių kalbą
Spektaklis labiausiai tiks pradinukams ir šiek tiek vyresniems. Darželinukai tikriausiai nespėtų susikaupti ir išklausyti spektaklio pradžioje girdimų perspėjimų, kad virvė gali ir sužeisti, jei neatsargiai elgsiesi, įbėgsi į šokio zoną pakilęs nuo aplink sėdinčių žiūrovų rato.
„Kartais net suaugusiajam atrodo, kad šokio ar judesio spektaklyje kalbama paukščių kalba, bet vaikai ją puikiai supranta. Tokių spektaklių pas mus trūksta.
„Žuvies akis” stengiasi tą spragą bent kiek užpildyti. Prieš keletą metų mūsų pastatytas šiuolaikinio šokio spektaklis „Apkabinsiu tave”, skirtas darželinukams, jau parodytas per pusšimtį kartų ne tik Klaipėdoje”, – kalbėjo P.Lisauskas.
Atletiškas šokėjas
P. Lisauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, baigęs aktorystės ir šiuolaikinio šokio studijas. Šiuo metu jis Klaipėdos universiteto magistrantas.
2005 m. su T. Gurevičiumi sukūrė šokio monospektaklį „Sankryža”, kuris apkeliavo ne vieną užsienio festivalį.
Atletiško sudėjimo šokėjas pernai dalyvavo garsaus danų choreografo P. Granhojaus spektaklyje „Vyrai ir Mahleris”. Profesionalių šokėjų atranka ir meistriškumo kursai vyko trijose „Development of New Art” tinklo partnerių šalyse – Čekijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Iš Lietuvos šokėjų atrinktas vienintelis P. Lisauskas šoko su kitais šešiais užsienio atlikėjais.
Kelmės mažajame teatre jis šįmet statys spektaklį vaikams. Choreografo planuose – penkių moterų šokėjų spektaklis. Jos scenoje apmąstys ir įvertins savo labai skirtingą 30 metų gyvenimą.
