Švenčiant jubiliejų, Kauno fotografijos galerijoje susirinko visos šalies fotomenininkai. Jie sveikino nusipelniusius kolegas.
Už meninės fotografijos judėjimo organizavimą, puoselėjimą ir sklaidą premija įteikta vienam iš fotomenininkų organizacijos įkūrėjų, ilgamečiam Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkui A. Sutkui.
Jam teikta 3 tūkstančių litų premija ir skulptūrėlė „Žvaigždynas. Grįžulo ratai“.
Dėkodamas už apdovanojimą A. Sutkus sakė, jog tai, kad apdovanotas Kaune yra simboliška.
„Esu Kauno grūdas. Augau ir brendau Kauno rajone, Zapyškyje, Kaune. Tik vėliau gyvenimas nuvedė į Vilnių. Fotografų judėjimo ir vienijimo organizavimas nebuvo lengvas. Ypač skaudu, kad jį sutrikdė sovietinė okupacija. Tik pagalvokite, kiek būtume pasiekę, jei jos nebūtų buvę.
Tačiau mes buvome vienintelė sovietų sąjungoje organizaciją, kuri kaip kapitalistinės rinkos pavyzdys, turėjo teisę užsiimti reklamos fotografija. Iš jos gaunamų pinigų dėka galėjome rengti parodas, priimti svečius iš Maskvos bei užsienio. Vilnius vienu metu buvo vadinamas fotografijos Meka.
Dabar svarbiausias mūsų tikslas yra leidyba. Fotomenininkai sugeba išleisti daug kokybiškų, meninę vertę turinčių fotoleidinių“, - kalbėjo A. Sutkus.
Vakaro metu fotomenininkams Algimantui ir Mindaugui Černiauskams suteikti Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narių vardai.
Kauno meras Andrius Kupčinskas už aktyvią veiklą fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui skyrė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalį.
Šventės metu Kauno fotografijos galerijoje atidaryta ryškiausių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių darbų paroda. Joje pristatomi Vytauto Augustino, Petro Babicko, Balio Buračo, Kazio ir Antaninos Laucių, Stepono Kolupailos, Otto Milaševičiaus, Antano Naruševičiaus ir Medardo Vasiliausko darbai.
Lietuvos fotografijos istorija besidomėjęs fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas pasakojo, kad garsūs tarpukario veikėjai P. Babickas, S. Kolupaila, K. Laucius, Adomas Varnas ir kiti bendraminčiai 1933 m. sausio 15 d. Kaune įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. „Tai buvo viena pirmųjų fotografų organizacijų, numačiusi plačią veiklos programą. Buvo siekiama telkti visus Lietuvos fotomėgėjus ir jiems pritariančius asmenis, tobulinti mūsų fotografiją meniniu, moksliniu ir praktiniu požiūriu, taip pat ją propaguoti užsienyje“, - pasakojo S. Žvirgždas.
Pamažu įsibėgėjo ir parodinė veikla. Buvo surengtos penkios parodos, parengti jų katalogai. Sąjungos nariai pradėjo dalyvauti ne tik Lietuvos fotografijų parodose, bet ir užsienyje rengiamuose fotografijos konkursuose bei salonuose.
Buvo gauti ir pirmieji tarptautiniai apdovanojimai. Svariausiu įvertinimu laikomi aukso medaliai, pelnyti 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje.
Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 m. draugija) nuosekliai vykdė įstatuose užsibrėžtus tikslus ir per gan trumpą laiką pasiekė neblogų rezultatų. Deja, tik kiek ilgiau nei septynerius metus trukusį mėgėjiškos meninės fotografijos suklestėjimą nutraukė sovietinė okupacija.
Buvo likviduotos sovietizacijos nuostatų neatitinkančios, ideologiškai kenksmingos kūrybinės organizacijos, uždaryti tariamai„buržuaziniai“ periodiniai leidiniai.
1940 m. rugpjūčio 26 d. vidaus reikalų ministras Aleksandras Gudaitis-Guzevičius savo įsakymu ilgiems metams sustabdė Lietuvos meninės fotografijos raidą.
Nors organizuota fotografų veikla prieškarį buvo trumpalaikė, tačiau jos reikšmė Lietuvos meninės fotografijos raidai didžiulė. Būtent tada buvo padėti lietuvių fotografijos mokyklos pamatai, įtvirtinta meninės fotografijos sąvoka, formavosi kryptis modernizmo link.
Be to, rūpintasi fotografijos sklaida užsienyje, pelnyti apdovanojimai, meninė fotografija įsitvirtino periodinių leidinių puslapiuose, pasirodė pirmieji fotografijos vadovėliai, žurnalai, katalogai, fotoalbumai ir kiti leidiniai.
„Per trumpą laiką buvo įgyvendintos beveik visos Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įstatuose numatytos nuostatos ir veiklos kryptys. Ir nors ši sąjunga vadinosi „mėgėjų“, iš tiesų ji buvo kur kas profesionalesnė už Lietuvos fotografų profesionalų draugiją (įkurta 1926 m.), mat būtent mėgėjai savo įstatuose deklaravo tikslus, susijusius su fotografijos meno sklaida“, - įsitikinęs S. Žvirgždas.
Po Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiant sovietinei okupacijai, stalininėms represijoms, stagnacijai, naujo fotografijos pakilimo teko ilgokai palūkėti.
Tik prasidėjus „atšilimui“, 1969 m. lapkričio 19 d. buvo leista įkurti Lietuvos fotografijos meno draugiją - net 20 metų buvusią vienintele tokio pobūdžio organizacija visoje SSRS.
Lietuvos fotografijos meno draugija sėkmingai tęsė prieškarinės Lietuvos fotomėgėjų sąjungos veiklą, pradėjo nuolat rengti parodas, ėmė rūpintis fotografijų leidiniais, tvirtinti užsienio ryšius, kreipti Lietuvos fotografiją nauja vaga.
1989 metais draugija buvo reorganizuota į Lietuvos fotomenininkų sąjungą.
