Dar 1987 metais įsteigtos I.Simonaitytės premijos laureatai pagerbiami rašytojos vardu pavadintoje Klaipėdos apskrities viešojoje bibliotekoje. Šiemet komisijai nebuvo lengva apsispręsti dėl nominantų - į laurus pretendavo prozininkas Algis Kuklys, poetės Nijolė Puzanauskienė ir Diana Trijonytė Jusčienė. Vertintintojų dėmesio sulaukė į rašytojo Roko Flicko romanas „Paskutinis traukinys“.
Bene daugiausiai aistrų sukėlė nemirtingos K. Donelaičio poemos „Metai“ vertimo į rusų kalbą autoriaus S. Isajevo kandidatūra. Mažosios Lietuvos metraštininke tituluojama I.Simonaitytė savo literatūrinės karjeros pradžioje Kauno leidykloms siūlydavo į lietuvių kalbą išverstus vokiečių rašytojų romanus ir šitaip prisidurdavo prie siuvėjos algos, tačiau vertėjams jos vardo premija iki tol kažkodėl nebuvo skiriama.
Svarstykles vertėjo ir rašytojo S. Isajevo, pasirašančio slapyvardžiu Clandestinus, naudai nusvėrė šios premijos mecenatas uostamiesčio verslininkas Rimantas Cibauskas. Prisiminęs artėjantį K. Donelaičio jubiliejų ir tai, kad S. Isajevas pirmasis lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio poemą išvertė rusiškai iš originalo kalbos, buvo nuspręsta premijuoti ir šio kūrėjo darbą.
Atrastas visiems priimtinas kompromisas - komisija išrinko du nominantus S. Isajevą ir A. Kuklį, kuriems teks dalytis 4000 litų premija. Talentingas prozininkas A. Kuklys pagerbtas už žodžio, stiliaus ir minties tobulumo paieškas, dvasinių vertybių teigimą savo novelėse.
Tradicinė premija šiems literatams po savaitės bus įteikta Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos salėje minint rašytojos 116-ąsias gimimo metines.
„Man seniai knietėjo išversti K.Donelaičio „Metus“ į rusų kalbą. Pirmasis šios poemos vertėjas Davidas Brodskis stengėsi, bet nemanau, kad pasiekė tobulumo viršukalnę - 1946 m. išleistas jo rusiškas„Metų“ vertimas nėra tikslus, ne visur išlaikytas hegzametras.
Tikrojo K.Donelaičio ir jo pasaulėjautos ten liko nedaug. Nėra ko stebėtis, juk D. Brodskis vertė nemokėdamas lietuvių kalbos“, - tvirtina S.Isajevas.
Klaipėdoje gimęs ir augęs, ne tik šnekamąją, bet ir literatūrinę lietuvių kalbą puikiai įvaldęs 39 metų S. Isajevas K .Donelaičio poemą „Metai“ vertė kelerius metus. Vertėjui padėjo istorinių žinių bagažas, platus filologinis akiratis. Susidomėjęs Rytų civilizacijomis ir kultūromis jis išmoko arabų kalbą, gali versti hebrajiškus tekstus.
Kibęs į darbą S. Isajevas konsultavosi su Kaliningrado Immanuelio Kanto universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lingvistais. Naujasis „Metų“ vertimas, tiesa, kol kas nedideliu tiražu, išleistas ne Lietuvoje, o Kaliningrado srityje - tenykščių rašytojų ir PEN klubo pastangomis. Leidinį iliustravo maskvietė grafikė Irina Gerasimova.
Prieš porą metų S. Isajevas dalyvavo Maskvoje vykusiame Rusijos ir užsienio rašytojų forume, kuriame savo poeziją ir prozą pateikė literatai iš 41 pasaulio šalies. Komisija rinko geriausius darbus iš 8000. Apdovanojimas už „Metų“ vertimą skirtas ir Clandestinui.
Kritikų kamantinėjamas, kokioje šalyje pelnyta literatūrinė premiją už K.Donelaičio „Metų“ vertimą jam yra svarbesnė ir malonesnė, S. Isajevas į kalbas nesileidžia: „Apie tai negalvoju. Turbūt kiekvienam vertėjui malonu žinoti, kao jo darbai pastebimi, įvertinami ir publikuojami“.
Pirmasis „Metus“ į užsienio (vokiečių) kalbą išvertė Karaliaučiaus universiteto profesorius lietuvis Liudvikas Rėza (1818 m.). Antrojo vokiško vertimo (1869 m.) autorius - Georgas Nesselmanas. Vėliau poemą vertė Ludwigas Passarge (1984) ir Hermannas Buddensiegas (1966 m.)
Latviai „Metų“ fragmentus išvertė irgi gana anksti - 1821 m. tai padarė Karlas Vatsonas. Vėliau poemos ištraukas vertė Karlis Kundzinis, Janis Rainis, Edgaras Baumanis, Sudrabų Edžus, Janis Jaunsudrabinis, Emilija Prūsa, Emilis Skujeniekas, Janis Sudrabkalnis. Pilnas Paulio Kalvos vertimas pasirodė 1963 m.
Mikalojaus Akelaičio pirmąkart į lenkų kalbą išversti „Metai“ (1860) dienos šviesos neišvydo, liko tik rankraštis. Poemos fragmentus dar vertė Janas Karlowiczius ir Janas Ossowskis. Kazimierzo Pietkiewicziaus pilnai išverstas K.Donelaičio kūrinys pasirodė 1933 m. Antrąjį pilną lenkišką „Metų“ vertimą Zygmuntas Lawrynowicsius paskelbė 1982 m.
Į rusų kalbą poemos fragmentus pirmasis išvertė Viačeslavas Ivanovas (1916), o pilnas D. Brodskio vertimas buvo išleistas 1946 m. Vėliau autorius ir kiti vertėjai jį ne kartą tikslino ir redagavo. Aleksandras Zaryckis į baltarusių kalbą „Metus“ išvertė 1961 m. Ukrainietiškas Dmitro Čeredničenkos išvertas poemos leidimas pasirodė 1989 m.
K. Donelaičio kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų - anglų, armėnų, čekų, švedų, estų, gruzinų, italų, lotynų, prancūzų, ispanų, vengrų, vokiečių, žydų, sorbų, japonų.
„Metai“ pilnai išversti į 12 kalbų. Ne vieną kartą šis kūrinys išverstas vokiškai, angliškai, lenkiškai, rusiškai, laidos buvo kartojamos.
