Šįmet minint fotomenininko V. Luckaus gimimo 70-metį Vilniuje numatoma parengti ir išleisti fotografijos istorikės dr. Margaritos Matulytės monografiją apie V. Luckų. Nacionalinėje dailės galerijoje lapkričio mėnesį bus surengta unikali V. Luckaus kūrinių paroda iš fotografo našlės JAV saugomo archyvo. Tuomet tikimasi pristatyti ir naująjį G. Žickytės filmą.
Konceptualiosios fotografijos pradininku Lietuvoje laikomas V. Luckus pradėjo nuo reportažinės fotografijos ir pasiliko jai ištikimas savo meniniuose ieškojimuose.
V. Luckus gimė 1943 m. Kaune, mirė 1987 m. pavasarį Vilniuje. 1950-1961 m. Kauno meno mokykloje mokėsi tapybos. Fotografuoti pradėjo 1956 m., dirbo žurnaluose. 1963 m. įstojo į Kauno fotografų klubą, buvo jo pirmininku. Nuo 1970 m. - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Pasak tyrinėtojų, daugelyje V. Luckaus fotografijų ciklų, siekiančių vien konceptualaus tikslo, medžiaga paimta iš paties gyvenimo, o jų herojai - valstiečiai, miesto vaikai, atsitiktiniai gatvės praeiviai. Būdingi ir tęstinių ciklų pavadinimai - „Giminės“, „Įspūdžiai“, „Kolegos“, „Mimai“, „Portretas stambiu planu“ ir kt.
Fotografijos meistro talento žymė yra likusi ir jo reportažuose, portretuose, siurrealistinėje fotografijoje. Priklausydamas Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų kartai, jis sugebėjo organiškai sujungti du visiškai priešingus pradus: tikroviškiausią dokumentą ir drąsiausią išmonę.
Anksti į Amžinybę išėjęs V. Luckus spėjo surengti tik kelias personalines parodas Maskvoje, Taline ir Kijeve. 1985 m. jo darbų rinkinys parodytas tuometiniuose Vilniaus dailės parodų rūmuose (dabar Šiuolaikinio meno centras), taip pat 1987 m. V. Luckus yra dalyvavęs ir 1969 m. devynių Lietuvos fotografų parodoje Maskvoje. Vilniuje surengtos ir pomirtinės V. Luckaus kūrybos parodos. 1993 m. Amsterdame išleistas V. Luckaus fotoalbumas „Sunkus kelias“.
