Neįprastos muzikos garsai liejosi pirmadienį vakare Vilniaus rotušėje, kur R. Karpis koncertavo su pianistu Dariumi Mažintu. Čia taip pat buvo diskutuojama apie žydų kultūrinį paveldą.
R.Karpis visada išsiskyrė originalumu. Ir šį kartą atlikėjas savo talentu bei artistiniu žavesiu pakerėjo rimtosios muzikos gerbėjus.
Balsui ir fortepijonui aranžuotose žydų liaudies bei autorinėse dainose atsispindėjo tuo metu gyvenusių žmonių jausmai, socialinės problemos.
Daugelio dainų autoriai yra glaudžiai susiję su Vilniaus ir Lietuvos istorija, buvo aktyvūs kultūros vaikėjai.
„Kai kurie kūriniai yra jausmingos dainos apie gyvenimo kasdienybę, kai kurios melodijos - su maldų tekstais. Yra du Maurice'o Ravelio kūriniai fortepijonui ir balsui. Vienas jų - „Kaddish“. Tai - malda už mirusiuosius. Šį kūrinį atlieka daug pasaulio žvaigždžių“, - pasakojo R.Karpis.
Daugelis dainų yra litvakų paveldas, susijęs su prieškario žydų bendruomene.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje R. Karpis aptiko 1921 metais Rietave kompozitoriaus Gabrielio Grado išleistą natų rinkinį. Muzika sukurta pagal žydų poetų Moritzo Rosenfeildo ir Avraomo Reiseno tekstus.
Plokštelėje taip pat skamba kompozitoriaus Alexanderio Olshanetskio kūrinys „Vilne“ apie Vilnių, kadaise vadintą Šiaurės Jeruzale. Kai kurios dainos primena liūdnąją Lietuvos žydų istorijos dalį - jos buvo sukurtos gete.
Visoje kompaktinėje plokštelėje jaučiamos sentimentalios nuotaikos. „Šiais muzikiniais laiškais norime pažadinti praeitį. Kadangi šie kompozitoriai kūrė Lietuvoje, tai yra ne tik žydų tautos, bet ir Lietuvos istorijos dalis“, - kalbėjo R.Karpis.
Solisto repertuare per ilgą laiką susikaupė nemažai žydų dainų.
„Jos man labai artimos. Aš jas girdėjau nuo vaikystės, jas man dainuodavo močiutė. Lietuvos žydų bendruomenės istorija yra mano protėvių istorija. Todėl labai įdomu prie to prisiliesti“, - pasakojo R. Karpis.
Tarpukario Lietuvoje, įskaitant Vilniaus kraštą, gyveno per 200 tūkstančių žydų. Lietuvoje žydai buvo viena gausiausių tautinių mažumų. Tarpusavyje jie dažniausiai bendravo jidiš kalba, tačiau dauguma mokėjo ir lietuviškai.
Šimtmečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį, be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė smuiko genijus Jaša Heifecas, filosofas Emanuelis Levinas, skulptorius Žakas Lipšicas.
