Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė sako, kad praktiškai per dvejus metus iškilęs pastatas yra puikaus bendro ir sutelkto darbo pavyzdys.
„Pastatas yra estetiškai labai gražus, o estetiką ir funkcionalumą suderinti nėra taip paprasta - reikėdavo ieškoti įvairių sprendimų ir pasukti galvą, kad architektūros kūrinys atitiktų ir bibliotekos funkcijas“, - sako I. Krivienė.
Vis dėlto VU bibliotekos generalinei direktorei didelių rūpesčių kelia dar neaiškus naujojo pastato išlaikymo ir darbuotojų etatų finansavimas.
ELTA: Gal glaustai išvardytumėte naujojo bibliotekos pastato struktūrą ir erdves?
I. Krivienė: Viso pastato plotas viršija 14 tūkst. kv. metrų, tad puikiai suprojektuoto pastato lankytojai jo erdvėse turėtų jaustis išties patogiai ir laisvai. Darbo vietų bibliotekos skaitytojams įrengta per 800 - tarp jų bus ir darbo vietos triukšmingesnėse skaityklose, taip pat didžiojoje skaitykloje, atviros erdvės darbo vietos, kur galima ir diskutuoti, ir skaityti, ir laisviau jaustis. Taip pat pastate yra informacinių technologijų laboratorija, 3D laboratorija, įvairių dydžių seminaro kambarių, patalpų grupiniam studentų darbui.
Tiems, kuriems tenka dažnai ateiti į biblioteka, dirbti susikaupus ties kokiu nors baigiamuoju darbu, esame numatę 34 individualias kabinas. Turėsime ir kitoms bibliotekoms nebūdingą įrenginį - tai šešios darbo vietos tėveliams su savo atžalomis. Turime ir keliolika rekreacinių poilsio vietų, taip pat konferencijų salę su 250 vietų, kitų bendrų patalpų.
ELTA: Naujajame pastate įrengtos erdvios saugyklos turbūt gerokai palengvins VU centriniuose rūmuose esančių saugyklų lentynas?
I. Krivienė: Išties mums didelį palengvėjimą atneš naujosios spaudinių saugyklos, į kurias iš perpildytų centrinių VU rūmų saugyklų perkelsime apie pusę rinkinių. Galite paklausti, o kodėl gi elektroninio amžiaus bibliotekai reikia knygų saugyklų? Vilniaus universiteto biblioteka yra valstybinės reikšmės, todėl saugome po vieną pas mus patekusio leidinio egzempliorių, todėl mūsų fondas nėra mažas, tiesa, dabar jis ne taip sparčiai auga, nes atsisakome perteklinių, pasenusios literatūros egzempliorių. Tačiau vis tiek mūsų fondas sudaro daugiau kaip 5 milijonus spaudinių, tarp kurių yra daug kultūros paveldui priskiriamų kolekcijų - tai ir reti spaudiniai, ir rankraščiai, ypač pastarųjų fondas pas mus sparčiai auga.
Vis dėlto naujajame centre ne saugyklos yra svarbiausios. Čia pagrindinės yra skaityklos su atvirais fondais, kuriose bus galima skaityti ir tradicines knygas, ir naudotis elektroninėmis duomenų bazėmis - savo skaitytojams pateikiame daug elektroninių žurnalų sankaupų, elektroninių knygų. Šiomis duomenų bazėmis gali naudotis ne tik VU bendruomenės nariai, bet ir visi skaitytojai, kuriems reikia informacijos.
ELTA: Turbūt būsite unikalūs tuo, kad dirbsite visą parą ir 7 dienas per savaitę. Matyt, tokiu nepertraukiamu grafiku dirbančių bibliotekų Lietuvoje dar neturėjome?
I. Krivienė: Kai kurios akademinės bibliotekos turi mažas patalpėles, kurios dirba visą naktį, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos biblioteka turi tokią nedidelę naktinę skaityklėlę, taip pat M. Riomerio universiteto biblioteka dirba ilgėliau. VU biblioteka iki šiol visą naktį nedirbo, taigi šis centras tikrųjų bus pirmasis toks mūsų universitete. Iš tiesų dirbsime visą parą ir visą savaitę, išskyrus valstybines šventes.
ELTA: Kiek darbuotojų dirbs tokiu krūviu?
I. Krivienė: Šitame pastate esame įrengę 80 darbo vietų darbuotojams, bet turiu pasakyti, kol mums nepavyko gauti papildomo finansavimo darbo užmokesčio fondui, atidarius naująjį bibliotekos pastatą ne visos tos darbo vietos bus užimtos. Bet tikėkimės, kad ateityje ekonominė situacija pagerės ir mes gausime papildomų finansinių išteklių įrengti ir papildomiems etatams.
Tai, kad bibliotekos keliasi į elektroninę aplinką, nereiškia, kad reikia mažiau darbuotojų, nes šitas pastatas dirbs visą parą, taigi reikės ir daugiau darbuotojų, dirbančių ilgesnį darbo laiką, nei iki šiol buvome įpratę teikti vartotojams informaciją. VU biblioteka dirba ir kitomis mokslinės komunikacijos kryptimis, taigi čia taip pat reikia pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie sugebėtų ne tik atrinkti informaciją, bet ir ją pateikti šiuolaikinėmis priemonėmis.
Mes pamažu einame ta kryptimi - šiuo metu įgyvendiname kitą ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Mokslinių tyrimų duomenų archyvo kūrimas“. Šis archyvas bus visiškai naujas dalykas Lietuvoje, kol kas niekas tokio archyvo nekuria. Taip pat dirbame ir mokslo publikacijų pilno teksto pateikimo linkme, šiuo metu esame labai susitelkę ties institucinės talpyklos kūrimu, taip pat atliekame bibliometrinius tyrimus.
ELTA: Ar didelių lankytojų srautų laukiate jau nuo pirmųjų naujojo centro darbo dienų?
I. Krivienė: Tikimės, jog lankytojų šioje bibliotekoje netrūks, nes studentai jau gal prieš dvejus metus pradėjo mūsų klausinėti: na kada, kada atidarysite? Iš tiesų, studentai labai laukia naujosios bibliotekos atidarymo, tų liberalių, laisvų, atvirų erdvių, skirtų jiems. Studentai čia galės jaustis kaip namie, t.y. jie turės visą komfortišką informacinę ir fizinę aplinką, bet, kaip ir namie, jie turės viską saugoti, nieko negadinti, kad šita erdvė kuo ilgiau tarnautų kaip nauja.
Naujojo pastato geografinė padėtis yra labai patogi, nes aplink yra daug studentų bendrabučių, o studentams, kaip visi žinome, prieš egzaminą visada pritrūksta vienos nakties... Bet, manau, jie iš tikrųjų pamėgs čia lankytis, pagaliau nemažai studentų jau yra pasimokę užsienio universitetuose, todėl puikiai žino, kad užsienyje yra aukšta mokymosi bibliotekose kultūra, ir sugrįžę jie ieško ilgai, naktimis dirbančios bibliotekos, gerai įrengtų fizinių erdvių. Be abejo, šis pastatas bus skirtas ne tik studentams, bet ir visoms Saulėtekio slėnio bendruomenėms, ir ne tik joms. Beje, VU centriniuose rūmuose veikianti biblioteka irgi yra atvira visiems.
ELTA: Ar lankytojams bus teikiama ir mokamų paslaugų, nes toks didelis objektas turės užsidirbti ir išsilaikymui?
I. Krivienė: Be jokios abejonės, ir dabar yra dalis mokamų bibliotekos paslaugų, tačiau bazinės informacinės bibliotekinės paslaugos yra nemokamos. Mokama bus konferencijų salės ir seminarų salių nuoma, bet ne VU akademinei bendruomenei, ne studentams. Taip pat bus mokami užsiėmimai 3D laboratorijoje, kadangi medžiagos naudotis šia įranga yra labai brangios, tai vartotojus prašysime apmokėti jų savikainą.
Atsidurs pačiame Saulėtekio technologijų slėnio centre
Architekto Rolando Paleko ir ARCH studijos suprojektuotas modernus pastatas iškilo mokslo ir verslo Saulėtekio technologijų slėnio teritorijoje ir yra pirmasis šio slėnio statinys.
Nors šiuo metu centro teritorija ribojasi su mišku, ateityje MKIC atsidurs pačiame Saulėtekio slėnio centre, nes į Saulėtekio slėnį planuojama perkelti dar keletą Vilniaus universiteto fakultetų, Lietuvos mokslinių institutų, čia įsikurs verslo įmonės. Šiuo metu Saulėtekyje veikia keturi Vilniaus universiteto fakultetai, kai kurie Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniai bei šių universitetų studentų bendrabučiai.
MKIC pastatą sudaro trys korpusai, sujungti cokoliniu aukštu. Bendras pastato plotas - beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų, skaityklų plotas siekia beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų. Į moderniausias leidinių saugyklas, kurios užima beveik 3 tūkst. kv. metrų plotą, perkeliama dalis VU bibliotekos fondų - per 2 mln. spaudinių.
Įgyvendinto projekto vertė - 100 mln. litų, iš jų beveik 85 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.
Prieš 442 metus įkurta Vilniaus universiteto biblioteka aptarnauja apie 25 tūkst. skaitytojų, čia saugoma apie 5 mln. knygų ir kitų spaudinių.
