Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena
Krivienė sako, kad praktiškai per dvejus metus iškilęs pastatas yra
puikaus bendro ir sutelkto darbo pavyzdys.
„Pastatas yra estetiškai labai gražus, o estetiką ir funkcionalumą suderinti nėra taip
paprasta - reikėdavo ieškoti įvairių sprendimų ir pasukti galvą,
kad architektūros kūrinys atitiktų ir bibliotekos funkcijas“, -
sako I. Krivienė.
Vis dėlto VU bibliotekos generalinei direktorei didelių rūpesčių kelia dar neaiškus naujojo pastato išlaikymo ir
darbuotojų etatų finansavimas.
ELTA: Gal glaustai išvardytumėte naujojo bibliotekos pastato
struktūrą ir erdves?
I. Krivienė: Viso pastato plotas viršija 14 tūkst. kv. metrų,
tad puikiai suprojektuoto pastato lankytojai jo erdvėse turėtų
jaustis išties patogiai ir laisvai. Darbo vietų bibliotekos
skaitytojams įrengta per 800 - tarp jų bus ir darbo vietos
triukšmingesnėse skaityklose, taip pat didžiojoje skaitykloje,
atviros erdvės darbo vietos, kur galima ir diskutuoti, ir skaityti,
ir laisviau jaustis. Taip pat pastate yra informacinių technologijų
laboratorija, 3D laboratorija, įvairių dydžių seminaro kambarių,
patalpų grupiniam studentų darbui.
Tiems, kuriems tenka dažnai ateiti į biblioteka, dirbti susikaupus
ties kokiu nors baigiamuoju darbu, esame numatę 34 individualias
kabinas. Turėsime ir kitoms bibliotekoms nebūdingą įrenginį - tai
šešios darbo vietos tėveliams su savo atžalomis. Turime ir
keliolika rekreacinių poilsio vietų, taip pat konferencijų salę su
250 vietų, kitų bendrų patalpų.
ELTA: Naujajame pastate įrengtos erdvios saugyklos turbūt
gerokai palengvins VU centriniuose rūmuose esančių saugyklų
lentynas?
I. Krivienė: Išties mums didelį palengvėjimą atneš naujosios
spaudinių saugyklos, į kurias iš perpildytų centrinių VU rūmų
saugyklų perkelsime apie pusę rinkinių. Galite paklausti, o kodėl
gi elektroninio amžiaus bibliotekai reikia knygų saugyklų? Vilniaus
universiteto biblioteka yra valstybinės reikšmės, todėl saugome po
vieną pas mus patekusio leidinio egzempliorių, todėl mūsų fondas
nėra mažas, tiesa, dabar jis ne taip sparčiai auga, nes atsisakome
perteklinių, pasenusios literatūros egzempliorių. Tačiau vis tiek
mūsų fondas sudaro daugiau kaip 5 milijonus spaudinių, tarp kurių
yra daug kultūros paveldui priskiriamų kolekcijų - tai ir reti
spaudiniai, ir rankraščiai, ypač pastarųjų fondas pas mus sparčiai
auga.
Vis dėlto naujajame centre ne saugyklos yra svarbiausios. Čia
pagrindinės yra skaityklos su atvirais fondais, kuriose bus galima
skaityti ir tradicines knygas, ir naudotis elektroninėmis duomenų
bazėmis - savo skaitytojams pateikiame daug elektroninių žurnalų
sankaupų, elektroninių knygų. Šiomis duomenų bazėmis gali naudotis
ne tik VU bendruomenės nariai, bet ir visi skaitytojai, kuriems
reikia informacijos.
ELTA: Turbūt būsite unikalūs tuo, kad dirbsite visą parą ir 7
dienas per savaitę. Matyt, tokiu nepertraukiamu grafiku dirbančių
bibliotekų Lietuvoje dar neturėjome?
I. Krivienė: Kai kurios akademinės bibliotekos turi mažas
patalpėles, kurios dirba visą naktį, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino
technikos biblioteka turi tokią nedidelę naktinę skaityklėlę, taip
pat M. Riomerio universiteto biblioteka dirba ilgėliau. VU
biblioteka iki šiol visą naktį nedirbo, taigi šis centras tikrųjų
bus pirmasis toks mūsų universitete. Iš tiesų dirbsime visą parą ir
visą savaitę, išskyrus valstybines šventes.
ELTA: Kiek darbuotojų dirbs tokiu krūviu?
I. Krivienė: Šitame pastate esame įrengę 80 darbo vietų
darbuotojams, bet turiu pasakyti, kol mums nepavyko gauti papildomo
finansavimo darbo užmokesčio fondui, atidarius naująjį bibliotekos
pastatą ne visos tos darbo vietos bus užimtos. Bet tikėkimės, kad
ateityje ekonominė situacija pagerės ir mes gausime papildomų
finansinių išteklių įrengti ir papildomiems etatams.
Tai, kad bibliotekos keliasi į elektroninę aplinką, nereiškia,
kad reikia mažiau darbuotojų, nes šitas pastatas dirbs visą parą,
taigi reikės ir daugiau darbuotojų, dirbančių ilgesnį darbo laiką,
nei iki šiol buvome įpratę teikti vartotojams informaciją. VU
biblioteka dirba ir kitomis mokslinės komunikacijos kryptimis,
taigi čia taip pat reikia pakankamai aukštos kvalifikacijos
specialistų, kurie sugebėtų ne tik atrinkti informaciją, bet ir ją
pateikti šiuolaikinėmis priemonėmis.
Mes pamažu einame ta kryptimi - šiuo metu įgyvendiname kitą ES
struktūrinių fondų remiamą projektą „Mokslinių tyrimų duomenų
archyvo kūrimas“. Šis archyvas bus visiškai naujas dalykas
Lietuvoje, kol kas niekas tokio archyvo nekuria. Taip pat dirbame
ir mokslo publikacijų pilno teksto pateikimo linkme, šiuo metu
esame labai susitelkę ties institucinės talpyklos kūrimu, taip pat
atliekame bibliometrinius tyrimus.
ELTA: Ar didelių lankytojų srautų laukiate jau nuo pirmųjų
naujojo centro darbo dienų?
I. Krivienė: Tikimės, jog lankytojų šioje bibliotekoje netrūks,
nes studentai jau gal prieš dvejus metus pradėjo mūsų klausinėti:
na kada, kada atidarysite? Iš tiesų, studentai labai laukia
naujosios bibliotekos atidarymo, tų liberalių, laisvų, atvirų
erdvių, skirtų jiems. Studentai čia galės jaustis kaip namie, t.y.
jie turės visą komfortišką informacinę ir fizinę aplinką, bet, kaip
ir namie, jie turės viską saugoti, nieko negadinti, kad šita erdvė
kuo ilgiau tarnautų kaip nauja.
Naujojo pastato geografinė padėtis yra labai patogi, nes aplink
yra daug studentų bendrabučių, o studentams, kaip visi žinome,
prieš egzaminą visada pritrūksta vienos nakties... Bet, manau, jie
iš tikrųjų pamėgs čia lankytis, pagaliau nemažai studentų jau yra
pasimokę užsienio universitetuose, todėl puikiai žino, kad
užsienyje yra aukšta mokymosi bibliotekose kultūra, ir sugrįžę jie
ieško ilgai, naktimis dirbančios bibliotekos, gerai įrengtų fizinių
erdvių. Be abejo, šis pastatas bus skirtas ne tik studentams, bet
ir visoms Saulėtekio slėnio bendruomenėms, ir ne tik joms. Beje, VU
centriniuose rūmuose veikianti biblioteka irgi yra atvira visiems.
ELTA: Ar lankytojams bus teikiama ir mokamų paslaugų, nes toks
didelis objektas turės užsidirbti ir išsilaikymui?
I. Krivienė: Be jokios abejonės, ir dabar yra dalis mokamų
bibliotekos paslaugų, tačiau bazinės informacinės bibliotekinės
paslaugos yra nemokamos. Mokama bus konferencijų salės ir seminarų
salių nuoma, bet ne VU akademinei bendruomenei, ne studentams. Taip
pat bus mokami užsiėmimai 3D laboratorijoje, kadangi medžiagos
naudotis šia įranga yra labai brangios, tai vartotojus prašysime
apmokėti jų savikainą.
Atsidurs pačiame Saulėtekio technologijų slėnio centre
Architekto Rolando Paleko ir ARCH studijos suprojektuotas modernus pastatas iškilo mokslo ir verslo
Saulėtekio technologijų slėnio teritorijoje ir yra pirmasis šio slėnio statinys.
Nors šiuo metu centro teritorija ribojasi su mišku, ateityje
MKIC atsidurs pačiame Saulėtekio slėnio centre, nes į Saulėtekio
slėnį planuojama perkelti dar keletą Vilniaus universiteto
fakultetų, Lietuvos mokslinių institutų, čia įsikurs verslo įmonės.
Šiuo metu Saulėtekyje veikia keturi Vilniaus universiteto
fakultetai, kai kurie Vilniaus Gedimino technikos universiteto
padaliniai bei šių universitetų studentų bendrabučiai.
MKIC pastatą sudaro trys korpusai, sujungti cokoliniu aukštu.
Bendras pastato plotas - beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų,
skaityklų plotas siekia beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų. Į
moderniausias leidinių saugyklas, kurios užima beveik 3 tūkst. kv.
metrų plotą, perkeliama dalis VU bibliotekos fondų - per 2 mln.
spaudinių.
Įgyvendinto projekto vertė - 100 mln. litų, iš jų beveik 85
mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų -
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.
Prieš 442 metus įkurta Vilniaus universiteto biblioteka
aptarnauja apie 25 tūkst. skaitytojų, čia saugoma apie 5 mln. knygų
ir kitų spaudinių.