Tai pačią romantizmo dvasią įkūnijančio Roberto Schumanno vienas kertinių kūrinių Koncertas fortepijonui ir orkestrui a–moll, muzikinių charakterių įvairove išsiskirianti Modesto Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“, kurią ypač spalvingai orkestravo prancūzų muzikos genijus Maurice'as Ravelis, ir gyvenimo džiaugsmu trykštanti Hectoro Berliozo koncertinė uvertiūra „Korsaras“ – pamėgta garsiausių pasaulio orkestrų kūrinys.
Vedybos su savo gyvenimo meile – štai kas paskatino bene ryškiausią XIX amžiaus muzikinio romantizmo herojų R. Schumanną pradėti kurti Koncertą a–moll. 1840 m. jis vedė jaunutę pianistę Clarą Wieck. Jos tėvas buvo R. Schumanno fortepijono profesorius, tačiau labai priešinosi dukters vedyboms.
Mat jaunasis kompozitorius (vedė būdamas trisdešimties, Clarai buvo dvidešimt vieneri) buvo bohemiško būdo, negalėjo atsispirti moterims ir vynui, neretai prarasdavo dvasinę pusiausvyrą.
Claros gyvenimas su Robertu nebuvo lengvas - kaip žinoma, R. Schumannas 1856 m. dienas baigė beprotnamyje. Jiedu susilaukė aštuonių vaikų, tačiau Clarai teko patirti vieno iš sūnų mirtį kūdikystėje, kitas, kaip ir tėvas, sirgo psichikos liga; tiesa, šešios dukterys surado savo vietą gyvenime.
Vis dėlto Claros ir Roberto bendro gyvenimo pradžia buvo nutvieksta saulės – įkvėpė kūrybai ir meilei.
Pirmąją Koncerto a–moll dalį (Fantaziją) R. Schumannas sukūrė kūrybinio pakilimo laikotarpiu. 1840–1841 m. jis kūrė lyg apsėstas, parašė net penkis vokalinius ciklus, tarp kurių – tokie romantizmo šedevrai kaip „Moters meilė ir gyvenimas“ bei „Poeto meilė“. O 1841 m. žmonos skatinamas ėmėsi stambių veikalų. Taip radosi garsioji „Pavasario simfonija“ bei Fantazija fortepijonui ir orkestrui, kuri po keleto metų, kompozitoriui pridėjus dar dvi dalis, tapo garsiuoju Koncertu a–moll. Jo premjerą 1845 m. Dresdene skambino C. Schumann.
Kitas didelis Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro programos kūrinys – M. Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“. Ją kompozitorius sukūrė savo draugui dailininkui Viktorui Hartmanui atminti.
1874 m. Sankt Peterburge buvo eksponuojama pomirtinė dailininko paroda. Renginio įkvėptas, kompozitorius per šešias savaites sukūrė 10 dalių fortepijoninę siuitą, kurią išgarsino ir daugelis aranžuočių. Žinomi 27 kompozitoriai, aranžavę siuitą ar atskiras jos dalis. Yra aranžuočių net džiazo orkestrui ir roko grupei („Emerson, Lake & Palmer“). Populiariausia – 1922 metais M. Ravelio sukurta „Parodos paveikslėlių“ versija orkestrui, kurią girdėsime ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
