Nuo pirmosios Jeruzalės knygų mugės prabėgo jau 50 metų, ir šiemet ji pirmą kartą surengta be 2011 m. mirusio ilgamečio rengėjo, Kaune gimusio atkaklaus sionisto ir valstybės tarnautojo Zevo Birgerio. Šio žmogaus svajonė paversti Jeruzalę pasaulio knygų sostine gal ir neliko visiškai įgyvendinta – knygos nebuvo tokios spalvingos kaip daugiakultūrė Izraelio skaitytojų publika, nei tokios pigios, kad galėtų pritraukti minias literatūros ištroškusių studentų.
Tačiau Jeruzalėje, kuri knibžda įvairių kultūros renginių, nemokama knygų mugė pritraukė įvairios ir susidomėjusios publikos, kuriai pasiūlė suasmenintų, dialogo forma surengtų susitikimų su pasaulio rašytojais.
Žvaigždžių apsilankymai
Viena pagrindinių knygų mugės temų buvo vertimai – jie ne tik buvo aktyviai naudojami diskusijose, bet ir aptariami seminaruose ir rašytojų susitikimuose. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugėje lankęsis garsus Izraelio rašytojas Etgaras Keretas vertimų peripetijas aptarė su savo bičiuliu amerikiečių rašytoju Nathanu Englanderiu – šie du menininkai yra vertę vienas kito kūrybą.
Kitos žvaigždės, dalyvavusios Jeruzalės knygų mugėje, buvo ispanas Antonio Molina, kuris už savo kūrybą mugės metu apdovanotas Jeruzalės prizu. Rašytojas patyrė spaudimą atsisakyti prizo – kai kurie menininkai ir aktyvistai mano, kad tai reiškia bendradarbiavimą su Izraelio valstybe, okupavusia palestiniečių teritorijas ir nesuteikiančia jų gyventojams lygių teisių.
„Tai, kad atsiėmiau prizą, nereiškia, jog tapau kokių nors šioje šalyje vykstančių baisių dalykų bendrininku", – rašytoją cituoja dienraštis „Washington Times“.
Savo kūryboje ispanas palietė ir holokausto temą.
Įtraukė ir Lietuvą
Holokausto, žydų istorijos ir kultūros temos vyravo visoje knygų mugėje, ypač, kad ir kaip keista, užsienio šalių specialiuose stenduose. Holokausto temai buvo skirtas ir specialus pristatymas apie šviečiamųjų knygų leidybą Lietuvoje, kuriame dalyvavo žinomi istorikai Lara Lempertienė, Ilja Lempertas ir Kamilė Rupeikaitė.
Istorikai negailėjo pagyrimo žodžių pastaraisiais metais pasirodžiusioms knygoms, turinčioms potencialo reformuoti dar tik besiformuojantį mokymą apie šią milžinišką praėjusio amžiaus tragediją.
„Per daugybę bendro gyvenimo metų neprisimenu didesnių konfliktų tarp žydų ir lietuvių nei futbolo lauke", – gerbėjams pasakojo Izraelyje gyvenantis iš Lietuvos kilęs rašytojas Grigorijus Kanovičius, iki šiol aktyviai rašantis rusų kalba.
Vos litvakų literatūros žvaigždei užsiminus apie mintis „padėti rašiklį“ ir išeiti užtarnauto poilsio, gerbėjai paprieštaravo – garsaus rašytojo knygos visada laukiamos, o į lietuvių kalbą jos verčiamos tuoj pat, vos tik pasirodo rusiškai.
„Niekada žmonių nelaikiau žvėrimis, tik ieškojau priežasčių, dėl kurių žmogus virsta žvėrimi, ir būdų, kaip jį atversti atgal į žmogų, – pasakojo savo kūryboje holokausto temą dažnai aptariantis G. Kanovičius. - Reikia švietimo, reikia mylėti save esantį, galbūt ne kaip save, bet kaip žmogų, kuris kuria, kuris klysta. Holokaustas yra gyvas, tai dar neišgydyta liga, todėl reikia, kad žmonės gydytųsi, o ne aiškintų neapykantą neapykanta", – pridūrė jis, prieš išeidamas duoti interviu specialiai dėl jo iš Lietuvos atvykusiam bičiuliui.
Knygų mugės lankytojų minia, kurioje dažnai buvo girdėti rusų, kiek rečiau anglų ir prancūzų kalbos, ramiai, aptardama tarpusavyje, sugėrė renginių informaciją. Renginiams čia buvo skirta netgi daugiau dėmesio nei prekybai knygomis. Per įvairių šalių ir kultūrų akis ši publika lyg veidrodyje dar kartą pasižiūrėjo į istoriją, kurią laiko sava. O svečiai iš kitų šalių gavo progą patikinti, kad ši istorija sava ir jiems.
