Jungtiniame stende savo leidinius pristatys šešiolika muziejų: Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros“, Alytaus ir Panevėžio kraštotyros, Maironio lietuvių literatūros, Genocido aukų, Raseinių krašto istorijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Rokiškio krašto, Europos centro „Europos parko“, Valstybinio Kernavės archeologinės vietovės, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos, Bažnytinio paveldo, Marijampolės kraštotyros, Kėdainių krašto, Literatūrinis A. Puškino muziejai, pateiksiantys apie šimtą pavadinimų įvairiausių leidinių.
Šiaulių „Aušros“ muziejus kvies išbandyti Johanno Gutenbergo išradimo analogą – rankinę tekstų rinkimo mašiną su presu. Ši mašina dar ne taip seniai veikė Šiauliuose, „Titnago“ spaustuvėje. Muziejų stende kiekvienas lankytojas pateks į improvizuotą edukacinį užsiėmimą „Kai tekstus rinko rankomis“ ir galės pasijusti tikru … metrampažu bei atsispausti šventinį tekstą.
Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ jūrine nuotaika dalysis Lietuvos jūrų muziejaus edukatorių komanda. Mugės lankytojai susipažins su neįprasta jūrinių vėliavėlių abėcėle, mazgų rišimo simbolika. Pirmą kartą turės galimybę išleisti net trijų rūšių žaismingas knygeles: vieno žodžio knygą iš vėliavėlių, moliuskais iliustruos bestiariumus, netikėtumų laukia kuriant virvaknyges.
Knygų mugėje bus pristatytos ir naujausios knygos. Vasario 21 d. 11 val., iš karto po iškilmingo mugės atidarymo, didžiojoje salėje rengiamos M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus išleistos knygos “Antanas Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai“ sutiktuvės. Solisto, jau tapusio legenda, asmenybę pristatys knygos sudarytoja ir parengėja, muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Kadangi A. Kučingis buvo bosas, knygos pristatymo metu operų arijas atliks dainininkas Liudas Mikalauskas.
Pasak K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės, A. Kučingis (1899-1983) - tai ne tik garsus operos solistas, bet ir drąsus kovotojas už lietuvybę, Lietuvos kariuomenės karininkas.
Knygoje skelbiama unikali archyvinė medžiaga iš A. Kučingio palikimo, saugomo M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje. Laiškai, dokumentai, atsiminimai, nuotraukos pasakoja apie įvairiaspalvę menininko asmenybę, dramatišką jo gyvenimo kelią sudėtingu istoriniu laiku.
Tuo pat metu (vasario 21 d. 11 val.) Knygų mugėje vyks ir Bažnytinio paveldo muziejaus renginys, kuriame bus pristatyta Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios istorija ir šiandien joje įsikūrusio Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicija, rinkiniai, veikla ir naujausi leidiniai: „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ ir „Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras. 1905–1943“.
Ilgąjį penktadienį 12 val. Kėdainių krašto muziejus pristatys dvi knygas ir kompaktinę plokštelę, skirtą Kėdainių istorijai. Fotografo Vydo Bečelio albumas „Kėdainiai. Fotografijos“ supažindina su svarbiausiais Kėdainių senamiesčio pastatais, maldos namais, gatvėmis.
V. Bečelis savitai mato savo gimtąjį miestą. Žvelgiant į jo nuotraukose užfiksuotus Kėdainių vaizdus galima pažinti ir kaskart iš naujo pamilti šį vieną iš seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų.
Visai kitokia dvasia alsuoja knyga ir kompaktinė plokštelė “Kėdainių kraštas svastikos ir raudonosios žvaigždės šešėlyje” (sudarytojai Rimantas Žirgulis ir Vaidas Banys), parengtos vykdant ES programos „Europa piliečiams“ 4-ojo veiksmo „Gyvoji Europos atmintis“ projektą „Laiškai ateities kartoms“.
Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulio, šie leidiniai skirti mokytojams ir mokiniams, norintiems gilintis į XX a. Kėdainių krašto istoriją. Jame pateikiami apibendrinti istorikų straipsniai apie šiame regione vykusius pagrindinius pirmosios sovietų, nacių ir antrosios sovietų okupacijos įvykius.
Penktadienį 13 val. bus pristatyta Lietuvos jūrų muziejaus išleista pirmoji jauno istoriko Romualdo Adomavičiaus mokslinė studija „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija (1921-1940 m.). Ši knyga pasakoja apie pirmųjų Lietuvos Respublikos jūrinių laivų atsiradimą, išplaukimą į platesnius vandenis.
Jūrinės laivybos tradicijų pradžią istorikas sieja su tautinės valstybės įsitvirtinimu Baltijos pakrantėje XX a. tarpukario laikotarpiu, bandydamas išsiaiškinti Lietuvos ryšių su jūra politinius ir ekonominius dėsningumus.
Renginyje apie Lietuvos valstybės jūriškumo klausimus diskutuos knygos autorius R. Adomavičius, istorikas Hektoras Vitkus, Seimo narys Eligijus Masiulis ir tinklaraštininkas marinistas Egidijus Nasevičius.
