Šį stendą, veikiantį mugės antrajame aukšte, surado ne tik šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankiusi Knygų mugę ketvirtadienį. Autorinio kino aljanso stendas nuolat pilnas žmonių, bendraujančių su režisieriais, įsigyjančių retai rodomų lietuviškų filmų įrašus.
Šeštadienį 13 val. šiame mugės stende į žiūrovų klausimus atsakė filmo „UB Lama“ režisierė Eglė Vertelytė, 16 val. su mugės svečiais susitiko filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ autorė Giedrė Žickytė, o 17 val. gerbėjų laukė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vaidybinių filmų kūrėjas Šarūnas Bartas („Laisvė“,„Septyni nematomi žmonės“, „Eurazijos aborigenas“).
Sekmadienį 12.30 val. susitikimų Autorinio kino aljanso stende maratoną pratęs dokumentininkai A. Matelis ir A. Stonys, o 16 val. žiūrovų lauks režisierė Kristina Buožytė, kurios studijoje „Tremora“ sukurtas vaidybinis filmas „Aurora“ pernai buvo tituluotas geriausiu Europos fantastiniu filmu, pelnė specialųjį Tarptautinio Karlovi Varų festivalio prizą ir daugybę kitų apdovanojimų.
Šis mugės kampelis kinematografininkams panašus į tarptautinių kino festivalių bendravimo vietas, o juk minėti režisieriai su savo kūryba – nuolatiniai prestižinių festivalių svečiai.
Nepaprastai įdomus ir Knygos kino salės savaitgalio repertuaras. Šeštadienį ir sekmadienį programą pradeda animaciniai filmai iš įvairių šalių. Tai festivalio „Tindirindis“ fondai.
Šeštadienį 12.30 val. rusų poetė ir dokumentininkė Tatjana Daniljanc parodė filmus „Venecija: plaukiant“ ir „Nežinoma planeta: Alchemikas. Pokalbiai su Coelho“. Šis filmas turėtų sudominti rašytojo Paulo Coelho gerbėjus.
Daug ką jis patyrė: kelis kartus vos nežuvęs, ne kartą uždarytas beprotnamyje ir kalėjime, kankintas, garbintas, niekintas. Filme – kadrai iš įvairių metų kino kronikų, rašytojo interviu, kuriuose jis atskleidžia niekam nežinomas savo puses.
15 val. – Ryčio Zemkausko filmas „Sigitas Geda.Žiema Stokholme“, o 16 val. „Tyto alba“ kvietė į Grigorijaus Kanovičiaus naujos knygos „Miestelio romansas“ pristatymą ir šia proga rodo beveik nežinomą, rašytojo atvirumu jaudinantį dokumentininko Rimtauto Šilinio filmą „Ašaros ir maldos“.
G. Kanovičius nufilmuotas likus vos porai savaičių iki išvykimo gyventi į Izraelį. Jis aplanko svarbiausias savo gyvenimo vietas, dramatiškai apmąsto savo ir savos genties likimus.
Nuo 18 val. „Skalvijos“ kino centras parūpino filmus, skirtus poetui Josifui Brodskiui. Tai dokumentinis „Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju“ – jo pagrindą sudaro 1993 metais Niujorke. vykęs žinomo kritiko Solomono Volkovo pokalbis su J. Brodskiu (režisierius Romanas Liberovas).
Antras filmas – garsioji biografinė poetinė drama „Pusantro kambario, arba Sentimentali kelionė tėvynėn“. Filmo pagrindu tapo rašytojo apsakymas „Pusantro kambario“. Ekrane atkuriama J. Brodskio vaikystė, jaunystė, epizodai iš emigracijos, įsivaizduojama kelionė į Peterburgą. Filmo autorius – rusų animacijos klasikas Andrejus Chržanovskis – naudoja vaidybiniame filme animacijos intarpus, autentiškus poeto piešinius.
Sekmadienį Knygos kino salėje – du lietuviškų filmų seansai. 13 val. poetinės dokumentikos kūrėjai Arūnas Matelis ir Audrius Stonys diskutuos apie tylą ir garsą dokumentiniame kine, svarstys, ar lietuvių dokumentininkai nebijo žodžio ekrane. Seanse – 1998 metų A. Matelio trumpametražis filmas „Pirmasis atsisveikinimas su Rojumi“, kur nufilmuotas tada garsėjantis 33 metų rašytojas Sigitas Parulskis. A. Stonys ketina parodyti ištraukas iš dabar kuriamo filmo „Kenotafas“.
15 val. seansą galima vadinti premjeriniu, nors tai bus Kristijono Vildžiūno 1996 metų filmas „Biblioteka“. Filmo negatyvas buvo sugadintas Prahoje potvynio metu, o sekmadienį pirmą kartą viešai rodoma jo atkurta kopija.
„Biblioteka“, nufilmuota M. Mažvydo bibliotekoje. Vaidybinio filmo dėmesio centre – lankytojai, atėję ne knygų skaityti, bet prastumti laiką. Valkataujantį senį suvaidino rašytojas Rimantas Šavelis, o jauną menininką – tada 27 metų režisierius Oskaras Koršunovas. Filmo kūrėjai ir aktoriai, kalbinami kino žurnalistės Izoldos Keidošiūtės, prieš seansą padiskutuos apie „Knygą ir žmogų interneto eros pradžioje“.
