Vienos sielos kelionė
Andros Manfeldės romano motyvais sukurta „Adata“ – tai istorija apie žmones, kuriuos kasdien matome savo mieste, rajone ar gatvėje. Šios muzikinės dramos centre – jauna mergina Krista, kuri, dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą, skęsta jame iki pat dugno.
„Tai vienos jaunos merginos sielos kelionė šioje amžinybės provincijoje. Galbūt ši istorija daug kam buvo netikėtas atradimas, – sakė spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys. – Supažindindami su ja mes nesiekiame šokiruoti, moralizuoti ar auklėti. Tai tiesiog priminimas, kad žmogui reikia žmogaus, kad vieni kitus turėtumėm labiau vertinti ir tausoti.“
Muzikinės dramos kūrybinė komanda atskleidė, kad šis spektaklis aktorius ne kartą privertė perlipti per save.
„Kuriant vaidmenis „Adatoje“ daugeliui teko padaryti tai, ko gyvenime niekada nedarytume, išgyventi tas emocijas, kurias reikia išgyventi. Kai kurios spektaklio scenos mane iki šiol jaudina. Manau, jog ką nors artima sau jame ras kiekvienas“, – sakė Artūro vaidmenį spektaklyje sukūręs Jeronimas Milius.
Aštri ir netikėta
„Daug kam buvo šokas, kad toks spektaklis kaip „Adata“ gali būti rodomas Muzikinio teatro scenoje“, – dalydamasi įspūdžiais sakė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė. – Tačiau temos aktualumas ir šio pastatymo profesionalumas – neabejotinas.“
Anot muzikinės dramos premjerą stebėjusio bendrovės „Albright Lietuva“ generalinio direktoriaus Ramūno Barcevičiaus, spektaklis skirtas ne tiems, kurie žavisi spalvingomis operetėmis ir nudailintais solistų balsais: „Adata“ man padarė didelį įspūdį, tačiau šiuo atveju būtina iš anksto žinoti, kur eini, susipažinti su tematika, turiniu.“
Kauno kamerinio orkestro smuikininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja Kristina Domarkienė pabrėžė, jog savo problematika ir režisūriniais sprendimais „Adata“ labai aštri: „Esame tiesiogiai su tuo susidūrę ar ne, bet apie narkomaniją nesame linkę kalbėti garsiai, o tokius žmones dažnai vertiname kaip socialines atliekas. Norš šis spektaklis sukelia prieštaringą reakciją, mums jis nepaprastai reikalingas – tolerancijai, sąmoningumui, supratimui ugdyti.“
Pabando kas antras
Septyniolikmetė Kamilė, spektaklį stebėti atvykusi iš Vilkyškių, pripažino, kad jaunos merginos Kristos gyvenimo istorija ją sujaudino iki ašarų: „Visą naktį galvojau apie tai, ką pamačiau scenoje. Labai patiko muzika, siužetas, tikroviški vaidmenys, o labiausiai – tai, jog čia niekas nevyniojama į vatą.“
Muzikinės dramos „Adata“ premjera sudomino ne tik jaunimą, bet ir iš priklausomybės nuo narkotikų išslaisvinusius žmones. Penkiolikos metų vartojimo „stažą“ turėjęs Jonas prisipažino, jog jam spektaklį žiūrėti buvo gana sunku.
„Prisiminimai grąžino į praeitį. Savo gyvenimą norom nenorom pradedi gretinti su tuo, kas vyksta scenoje. Tai, kad šioje istorijoje viskas veda į nebūtį, sukrėtė... Tačiau juk tokios istorijos kaip mano ar „Adatos“ veikėjos Kristos nėra pavienės. Lietuvoje jų begalė! Statistikos duomenimis, kas antras paauglys yra nors kartą bandęs narkotinių medžiagų. O visuomenė ir valstybė daugelio dalykų nemato ar nenori matyti“, – įsitikinęs Jonas.
Pažėrė ir kritikos
Daugybę kontroversiškų nuomonių sužadinusi muzikinė drama diskusijas kėlė ne tik tarp teatrologų, muzikų, bet ir kitų sričių ekspertų.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė scenografė Sofija Kanaverskytė gyrė sąlyginę, įdomią ir šiuolaikišką „Adatos“ scenografiją: „Scenoje naudojamas veidrodis tiesiog pribloškė. Tačiau režisūra ėjo šalia realistinės linijos ir šiuo atveju buvo per daug buitiška – aiški, be užuominų, stokojanti netikėtų, stebinančių momentų.“
„Tema ir spektaklis labai sunkūs, todėl ir mano įspūdžiai prieštaringi, - prisipažino Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvitskis. – Puiki scenografija ir aktorių darbas. Tačiau kalbant apie siužetą, tokios tematikos spektaklyje man norėtųsi matyti daugiau optimizmo. Juk tikrovėje tokios istorijos baigiasi ir laimingai“.
Klaipėdos universiteto Vokalinės muzikos katedros vedėja prof. Valentina Vadoklienė pabrėžė, kad brutalios scenos tam tikrą žiūrovų grupę, ypač vyresniosios kartos atstovus, papiktino.
„Manau, kad jų reikėjo. Ir ne dėl sensacijos, populiarumo, bet dėl išgyvenimų, kurie būtini tiek šios istorijos herojams, tiek mums, stebėtojams. Apskritai spektaklis nors ir slogus, sukrečiantis, reikalingas tam, kad suprastume, kokių padarinių gali turėti vienas vienintelis kartas“, – mintimis dalijosi V. Vadoklienė.
Dramatišką Kristos gyvenimo istoriją spektaklyje „Adata“ išgyvena solistės Judita Butkytė ir Beata Ignatavičiūtė, Artūro personažą įkūnija dainininkas, įvairių miuziklų vaidmenų atlikėjas J. Milius bei Klaipėdos muzikinio teatro ir grupės „el Fuego“ solistas Tomas Pavilionis. Žiūrovai „Adatoje“ gali pamatyti ir daugiau uostamiesčio muzikinio teatro artistų: Dalią Kužmarskytę, Virginijų Pupšį, Mindaugą Rojų.
Premjeriniai „Adatos“ spektakliai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre žiūrovų lauks vasario 28 d., kovo 1, 2, 22, 23 dienomis.
