S. Lozicos trumpametražiuose dokumentiniuose filmuose „Laiškas“ ir „Šventojo Antonijaus stebuklas“ nėra herojų, tačiau yra įvykiai. Režisierius pasakojo: „Laišką“ filmavome psichiatrijos klinikoje Rusijos gilumoje, tačiau tai tik vieta. Filmas pasakoja ką kita. Tiesiog buvo galimybė filmuoti, nereikėjo niekam atsiskaitinėti.
O filmo „Šventojo Antonijaus stebuklas“ įvykių centre ritualinis vyksmas - Šv. Anonijaus diena, kai šventinami ūkininkų atvesti gyvūnai. Tai vyksta Šiaurės Portugalijos kaime.
Pati šventė ir tai, kas mane sudomino ir paveikė, - tautos bendrumas. Toje konkrečioje vietoje suvoki, ką reiškia tauta. Žinoma, ją subūrė bažnytinė šventė, tačiau tai buvo natūralus, tikras veiksmas, nuo kurio mes buvusioje Sovietų Sąjungoje buvome atriboti. Neprisimenu nė vienos tokios šventės.
Būdavo tik „iš viršaus“ organizuotos, tuometės nomenklatūros „nuleistos“ šventės. Po oficialiosios dalies jos peraugdavo į pagonišką šėlsmą, bet žmonės į tas demonstracijas ir minėjimus buvo suvaromi.
O Portugalijos kaimelyje viskas vyksta pačių gyventojų pageidavimu, ši akcija neprimesta iš šalies. Dalyvauja nepaprastai daug žmonių ir viskas daroma nuoširdžiai. Būten ten ir išryškėja tautos vienybė ir dvasia.
Iki tol, kol pradėjau filmuoti, nė karto nedalyvavau Šv. Anonijaus dienoje ir nežinojau, ką pamatysiu. Filmavau iš esmės taip, kaip filmuojamas žurnalistinis reportažas.
Paskui, kai ta diena praėjo, supratau, kad būtent bendra nuotaika ir buvo svarbiausia. Nieko panašaus nebuvau patyręs, kai gyvenau Sovietų Sąjungoje, nors manau, kad ir dabar ją galima taip pat pavadinti, nes niekas ten labai nepasikeitė.
Švęsdavome Naujuosius metus, bet vis tiek tai labiau šeimos šventė, nors ir masiškai švenčiama. Bažnytinės šventės buvo uždraustos. Kokia nors Kovo 8-oji juk taip pat politizuota šventė. Taigi nėra nė vienos dienos, kuri suvienytų žmones. Na, nebent pagoniškosios Užgavėnės, kai atsisveikinama su žiema. Štai todėl jau labai seniai norėjau nufilmuoti šį, mano galva, stebuklą.
„Šventojo Antonijaus stebuklas“, nors ir perkeltine prasme, vis tiek kalba apie tai, kas susiję su manimi. Portugalijoje po filmo peržiūros išgirdau, kad portugalų režisierius taip nenufilmuotų. Galbūt filmuodamas užsienyje gali atviriau atskleisti, kas tave žavi, o kas erzina. Tai - išlaisvintas žvilgnis.
Filmų „Laiškas“ ir „Šventojo Antonijaus stebuklas“ peržiūra ir susitikimas su režisieriumi S. Loznica - kovo 17-ąją, sekmadienį, 20 val. sostinės kino centre "Forum Cinemas Vingis".
