Dailininko Sergejaus Gračiovo (1922–1993) paroda, pavadinta „Kelionės ir uostai”, surengta Meno rinkos agentūros galerijoje „Kunstkamera”. Paroda veiks iki balandžio 6 d.
Egzotiškų kraštų vaizdai, laivai, jūreiviai ir žvilgsnis nuo Nidos kopų – visi šie motyvai dažniau aptinkami kičiniuose paveikslėliuose nei rimtų Lietuvos dailininkų darbuose.
Tačiau S.Gračiovas – profesionalus, nors šiek tiek primirštas Lietuvos tapytojas. 1951-aisiais jis baigė tapybos studijas Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), o paskui keletą metų jame dėstė. Jo diplominio darbo vadovas buvo tapytojas Vytautas Mackevičius.
Su Vilniumi gyvenimą susiejusio S.Gračiovo tėviškė – Rusijoje, prie Jurjeveco Volgos pakrantėje stovėjęs kaimelis. Netoliese pastačius hidroelektrinę gimtieji dailininko namai buvo užlieti.
„Net neįsivaizduoju, kaip paprastų kaimiečių vaikui galėjo šauti į galvą mintis tapti dailininku”, – stebėjosi dailininko duktė Tatjana Leus.
Prieš tėvų valią penkiolikmetis S.Gračiovas išvažiavo studijuoti miniatiūros meno į Palecho (Rusija) meno mokyklą (1937–1941 m.), vėliau įstojo į Ivanovo dailės mokyklą, po karo atvyko į Vilnių.
„Šį darbą galėtų įsigyti plaukikės Rūtos Meilutytės gerbėjai”, – juokavo tapytojo duktė, rodydama paveikslą, kuriame užfiksuota plaukimo varžybų akimirka. Disciplinuoti ir stiprūs žmonės – sportininkai, jūreiviai ar lakūnai – daugelio S.Gračiovo kūrinių herojai.
„Mane labiausiai stebino griežtas tėvo dienos režimas, – prisimena T.Leus. – Atsikelia ir lygiai devintą valandą išeina į dirbtuves. Pirmą dienos nusileidžia pavalgyti. Pavalgęs pats išsiplauna indus, dvidešimt minučių pasnaudžia ir vėl dirba, kol yra dienos šviesa.”
Tiesa, namuose dailininkas ilgai neužsibūdavo. S.Gračiovas nuolat keliaudavo, tapydavo Neringoje, Klaipėdos ir Kaliningrado uostuose. Buvo nuvykęs ne tik į Krymą, bet ir į Kiniją. Vasaromis su žmona mėgdavo aplankyti tėviškę, leisdavosi į ilgesnes keliones Volgos upe.
Norėdamas pamatyti daugiau įvairių kraštų S.Gračiovas ne kartą buvo įsidarbinęs žvejybos laive. Sovietmečiu tai buvo beveik vienintelė legali galimybė iškeliauti už socialistinio bloko ribų.
Su žvejais dailininkas aplankė ir daugelį Europos šalių, ir Afriką. O iš kelionių parsiveždavo ne vien įspūdžių ir anekdotų, bet ir daugybę eskizų, kurie vėliau virsdavo egzotiškomis spalvomis stebinančiais paveikslais.
