„Kino pavasario“ direktorės Vidos Ramaškienės teigimu, kulinarinė filmų programa ir jos pristatymo renginys yra žingsnis link festivalio rengėjų svajonės - kuo labiau išplėsti įprastą kino sąvoką.
„Išradingai, subtiliai pateikiamas maistas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Siekiame, kad ir maisto ruošimas taptų tokiu malonumu. „Kino pavasario“ kulinarinės programos filmai puikiai atspindi šią filosofiją,“ - sakė kulinarinių filmų programą pristatančio prekės ženklo „Santa Maria“ atstovybės Lietuvoje vadovas Rimantas Norvilas.
„Michelin“ žvaigždžių paradas
Kino ir maisto gurmanams kulinarinėje programoje patiekti keturi filmai. Trys iš jų - apie virtuvės vadovus, galinčius pasigirti didžiausiu kulinariniu įvertinimu - trimis „Michelin“ žvaigždutėmis.
Filmas „El Bulli - išradingiausi eksperimentai virtuvėje“ („El Bulli - Cooking in Progress“, rež. Gereonas Wetzelis) nukelia į netoli Barselonos įsikūrusį „El Bulli“ restoraną, kuriame dirba Ferranas Adrià. Jis - gyva legenda kulinarijos pasaulyje, įvertintas trimis „Michelin“ žvaigždutėmis. Savitą, eksperimentinį ir itin drąsų kulinarijos meną deklaravęs Adrià „El Bulli“ pavertė geriausiu pasaulyje restoranu net penkis kartus. Per sezoną, kuris trukdavo apie pusę metų, restorane būdavo aptarnaujama apie 8000 klientų, o į šias vietas užsiregistruoti bandydavo per du milijonus žmonių.
F. Adrià kamera sekė vienerius metus, stebėjo, kaip jo komanda kuria naujus patiekalus maisto gaminimo laboratorijoje, kaip per dvi savaites sudaromas meniu po pusę metų trukusių eksperimentų ir koks pragaras, kaip sako pats F. Adrià, užverda restorane vakarais.
Filmas apie trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintą virtuvės vadovą - „Ateik arčiau prie lėkštės“ („Step Up to the Plate“, rež. Paulas Lacoste). Jis pasakoja apie prancūzą Michelį Brasą ir jo restoraną Prancūzijos pietuose. Tai istorija apie tris šeimos kartas ir dalijimąsi sukauptomis žiniomis, nes 2009 m. šis garsusis virtuvės vadovas nusprendžia restorano valdymą perduoti sūnui Sébastianui. Filme fiksuojami svarbiausios tėvo ir sūnaus santykių akimirkos. Ar sugebės M. Brasas visiškai atsiplėšti nuo taip ilgai puoselėto restorano? Kokios baimės kamuoja tėvą, esantį šlovės viršūnėje, ir į tą viršūnę dar tik kopsiantį sūnų?
Jūros dovanomis kvepianti dokumentika
Filmas „Jiro sapnai apie sušį“ („Jiro Dreams of Sushi“, rež. Davidas Gelbas) – apie sušių meistrą 85 metų Jiro Ono. Vos dešimties vietų restoraną Tokijo metro stotyje įkūręs vyras laikomas vienu geriausių sušių meistrų pasaulyje. Net ir sulaukęs aukščiausio pasaulyje kulinarinio įvertinimo, trijų „Michelin“ žvaigždučių, jis vis dar ieško absoliučiai tobulo sušio recepto. J. Ono restorane už 20 minučių vakarienę tenka pakloti kelis šimtus dolerių.
Filme atskleidžiamos visos gamybos proceso subtilybės: tuno išrinkimas aukcione, 45 minutes trunkantis aštuonkojo masažas siekiant idealios patiekalo konsistencijos, ryžių virimo ypatumai ir daugelis kitų. Kamera fiksuoja ne tik Japonijos „nacionaline vertybe“ įvardijamo žmogaus darbus, bet ir jo santykius su vyresniuoju sūnumi, turinčiu perimti tėvo restoraną.
Juosta „Meilė midijoms“ („Mussels in Love“, rež. Wilemiekas Kluijhoutas) gliaudo iš pirmo žvilgsnio tokias paprastas midijas. Nors karštame puode jos greitai atsiveria, šis moliuskas dar turi daug neįmintų paslapčių. Retas kuris žino, kad midijos gali būti patiekiamos ne tik kaip užkanda. Režisierius iš Belgijos pasakoja apie žmones, susijusius su midijomis. Pavyzdžiui, gydytojas Janas naudoja jų gaminamus klijus negimusiems kūdikiams išsaugoti. Filme taip pat kalbinami biologai ir virėjai, kurie išsako itin savitą požiūrį į midijas.
