Pristatant būsimo paramos koncerto programą Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sakė, kad Kristaus Prisikėlimo bažnyčią seniai ketina savo dekretu paskelbti visos tautos šventove.
„Tačiau vis laukiu, kad būtų sutvarkyta ne tik bažnyčia, bet ir jos šventorius. Todėl sumanymas švenčiant Kristaus Prisikėlimą prisidėti ir prie šios bažnyčios prikėlimo yra labai prasmingas“, - sakė S. Tamkevičius.
Viena koncerto rengėjų, viešosios įstaigos „Renginių kodas“ vadovė Kristina Kaikarienė pasakojo, kad renginyje pasirodys garsiausi miesto chorai, dainininkai V. Genytė, V. Vyšniauskas, J. Milius, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, Kauno bigbendas, Kauno Burgundiškasis ir kiti miesto chorai. Maldomis dalinsis kunigas Ričardas Doveika.
Dvi valandas truksiantis koncertas bus transliuojamas tiesiogiai LRT kanalu ir rodomas lauke prie bažnyčios įrengtame ekrane. Ant šventovės sienų renginio metu bus galima stebėti šviesos efektų žaismą. Koncerto tikslas - ne tik surengti įsimintiną reginį, skirtą Velykoms, bet ir surinkti lėšų šventovės aplinkai tvarkyti.
„Per koncertą žmonės lėšas galės aukoti skambindami telefonu arba siųsdami SMS žinutes. Aukų, kurias galima pervesti į specialią sąskaitą, bus laukiama jau nuo kitos savaitės ir praėjus dar dviem savaitėms po labdaros vakaro“, - sakė K. Kaikarienė.
Maldos namų šventoriui sutvarkyti reikia 3 mln. litų. 1 mln. tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dalį lėšų planuoja skolintis ir skirti Kauno miesto savivaldybė.
Tačiau norint įgyvendinti architekto Eugenijaus Miliūno paruoštą Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo planą šių lėšų nepakaks.
Nuo 1989 metų šventovei atstatyti išleista daugiau kaip 23 mln. litų. Iš jų daugiau nei 6 mln. 117 tūkst. litų paaukojo tikintieji. Dosniausiai idėją atkurti bažnyčią žmonės palaikė 2003-iaisiais. Per metus paaukota daugiau nei 1 mln. litų.
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti 1934-aisiais. Iki 1939 metų baigti išorės darbai, buvo tinkuojamos sienos viduje, ruošiamasi įrengti interjerą. Sovietams okupavus Lietuvą darbai sustojo. Pastatą net buvo ketinta nugriauti.
Situaciją savotiškai „išsprendė“ Stalinas. 1952 m. jis davė nurodymą Kaune steigti radijo aparatų gamyklą, kuriai ir pritaikė tautos panteoną.
1989 metais buvo atkurtas Prisikėlimo bažnyčios statybos komitetas ir taryba. 1997 metais dar statybų pastoliais apsuptoje bažnyčioje jau vyko pirmosios šv. mišios.
