Šiandien Domeikavoje bus pristatytas leidinys, pasakojantis apie šio kaimo ir jo apylinkių istoriją.
Leidinio „Domeikava“ sudarytojas kraštotyrininkas Antanas Pocius pasakojo, kad pats yra žemaitis. Tačiau jau 30 metų gyvendamas Domeikavoje pradėjo domėtis jos apylinkių istorija ir per beveik 4 metus žinias apie pakaunės kaimą rinko archyvuose, muziejuose, retuose leidiniuose.
„Nusprendęs rengti leidinį, bendradarbiavau su vilniečiais fotografais. Su jais lėktuvu apskridome Domeikavos apylinkes, pavyko padaryti įdomių nuotraukų. Tai paskatino rimtai kibti į darbą“, – prisiminė A. Pocius.
984 puslapių leidinyje 300 puslapių užima archyvinės ir šių dienų fotografijos. Taip pat pateikiama Domeikavos apylinkių ir gyventojų istorija nuo neolito laikų iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Monografijos autorius mano, kad tai bene storiausias tokio tipo leidinys Lietuvoje.
„Internetinėje erdvėje Domeikavos istorija pradedama nuo XIX amžiaus vidurio, kai kaimas ėmė kurtis aplink dvarą. Man pavyko rasti duomenų, kad žmonės šioje teritorijoje gyveno nuo vėlyvojo akmens amžiaus 6–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą“, – pasakojo kraštotyrininkas.
Leidinyje yra ir žinių apie gyvenimą krikščionybės ir pagonybės sandūroje. A. Pociui pavyko išsiaiškinti, kad Domeikavos apylinkėse, Marguvos ąžuolyne, buvo įkurta didelė pagonių šventovė, buvusi reikšminga visam regionui.
Kryžiuočių kronikose A. Pocius rado aprašymų, kad šie sudegino tris beveik niekam negirdėtus Domeikavos apylinkėse buvusius kaimus. Kitais metais sukaks 650 metų nuo tų įvykių. Kraštotyrininkas tikisi, kad pavyks sukurti naują tradiciją ir minėti anuomet žuvusių žmonių atminimą.
Visą surinktą medžiagą A. Pocius padovanos Domeikavos gimnazijai. Pagal ją moksleiviai pradės mokytis naujo kurso – savo krašto istorijos.
Paklaustas, ar, jo nuomone, didžiausiam šalyje kaimui neverta siekti miestelio statuso, Domeikavos patriotas sakė, kad vietiniai žmonės didžiuojasi esantys kaimiečiai ir šio epiteto nesigėdija.
