Šiandien, Tarptautinės teatro dienos proga Jaunimo teatre bus parodyta jau trečioji R. Karvelio dokumentinio metraščio serija, kurioje įamžintas teatro gyvenimas 1985-1995 metais. Pernai ir užpernai pristatytose dviejose teatro metraščio serijose galima buvo išvysti, kas teatro gyvenime buvo svarbiausia 1965-1985 metais.
„Pirmą kartą 16-os milimetrų kino kamerą, kaip kino mėgėjas, į rankas paėmiau gal 1967-aisiais. Kažin ar būčiau ėmęsis filmuoti, bet buvau kolegų įkalbėtas, esą visus aktorius ir režisierius pažįstu, visas teatro intrigas žinau. Teatras net kamerą man tada nupirko“, - pasakojo R.Karvelis.
Prieš pradedant filmuoti teatro metraštį, jis daugelį metų kruopščiai pildė aktoriaus užrašus, kuriuose tiksliai fiksuodavo reikšmingiausius teatro įvykius ir jų datas.
Paklaustas, koks pats netikėčiausias Jaunimo teatro įvykis ar intriga išliko senuose užrašuose, R.Karvelis tik diplomatiškai juokavo: „Ką aš žinau, brangioji mano? Reikėtų apie tai visą dieną galvoti. Viskas, apie ką rašiau, tikėčiausia ir viskas svarbu. Nieko neištryniau, bet nesu pletkininkas, nenorėčiau išduoti to, kas galbūt kai kam svarbu, skaudu ar dar nepamiršta“.
R.Karvelio trečioje metraščio dalyje užfiksuoti nuo 1985 m. Iki 1995-ųjų Jaunimo teatrui vadovavę šeši direktoriai. Bet apie šiuos pasikeitimus aktorius kalba santūriai – tik pamini, jog taip buvo.
„Visus pasikeitimus teatre ir įvykius stengiausi parodyti teigiamai. Gilintis ar nagrinėti , kas buvo blogai, o kas – gerai, nenorėjau. Apskritai, ne tokia mano metraščio misija“, - teigė R.Karvelis.
Tačiau jis pripažino, kad Jaunimo teatro įkūrėjai režisierei Aurelijai Ragauskaitei, šiuo metu gyvenančiai Antavilių pensionate, 1968 m. buvo labai sunku palikti teatrą: „Metraščio pirmoje dalyje ji apie tai kalbėjo pati. Prisipažino, kad Vilniuje patyrė nemažai nemalonumų, o dirbdama Šiaulių dramos teatre galėjo kaip režisierė atsiskleisti. Apskritai, tie aktoriai ir režisieriai, kurie buvo kalbinami, turėjo visišką laisvę – ką norėjo, tą kalbėjo, ką norėjo, tą prisiminė, o kas jiems nemalonu, galėjo nutylėti“.
Pats R. Karvelis, šių metų liepą švęsiantis savo 80-ies metų jubiliejų, teatre ir kine yra dirbęs su šešiasdešimčia režisierių: „Kiekvienas aktorius svajoja turėti savo režisierių. Mano režisieriumi buvo ilgametis Klaipėdos dramos teatro vadovas Povilas Gaidys, tik gaila, kad dėl šeimyninių aplinkybių po trejų bendro darbo metų buvau priverstas 1965 metais iš Klaipėdos atvažiuoti dirbti į Vilnių. Porą režisierių mano kūrybiniame kelyje buvo pasitaikę prastų, tačiau stengiuosi apie žmones blogai nekalbėti. Su visais režisieriais rasdavau bendrą kalbą. Nesu išpuikęs. Esu molis ir leisdavausi, kad režisieriai iš manęs minkytų ką nori. Jeigu jau pasitaikydavo labai netalentingas režisierius, tai tik tuomet spyriodavausi, ginčydavausi“.
Iš R. Karvelio sukauptos filmuotos medžiagos apie Jaunimo teatrą galima būtų sumontuoti dar ne vieną metraščio seriją.
Aktorius planuoja pristatyti dar dvi serijas, kuriose bus įamžintos teatro gastrolės užsienyje.
„Juk teatras per dešimtmetį gastroliavo net trisdešimtyje pasaulio valstybių, todėl palikti užmarštyje tokius svarbius faktus, būtų nedovanotina“, - įsitikinęs aktorius.
1985-1995 m. R.Karvelio teatro metraštyje galima bus išvysti ne tik svarbiausius to meto pastatymus, bet ir permainas trupėje.
Jaunimo teatre pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje buvo pabandyta dirbti sudarant sutartis su režisieriais iš užsienio. 1989 m., kai teatrą paliko jo ilgametė vadovė režisierė Dalia Tamulevičiūtė, vietoj jos atėjusi dirbti teatrologė Rūta Vanagaitė sumanė iš Čikagos (JAV) pasikviesti tenykštį teatro festivalių prodiuserį.
„Teatre buvo paskelbtas 100 dienų moratoriumas. Per tą laiką nevaidinome senų spektaklių, o buvo užsimota pastatyti septynis naujus. Tačiau moratoriumas subliuško, nes pavyko pastatyti tik keturis spektaklius. Todėl R. Vanagaitė netrukus išėjo iš teatro“, - pasakojo R. Karvelis.
Per šį garsųjį moratoriumą teatro metras Eimuntas Nekrošius pastatė Nikolajaus Gogolio „Nosį“. Bet Jaunimo teatre ilgai nebeužsibuvo – 1993 m. išėjo dirbti į R. Vanagaitės sukurtą tarptautinį teatro festivalį LIFE.
Po R. Vanagaitės Jaunimo teatrui kelerius metus vadovavo jo veteranas aktorius Antanas Šurna, o nuo 1997 m. iki pat šių dienų teatro kūryba ir gyvenimu rūpinasi garsaus D.Tamulevičiūtės „dešimtuko“ auklėtinis Algirdas Latėnas.
* * *
R. Karvelio filmas bus rodomas kovo 27 – ąją, trečiadienį, Jaunimo teatre. Pradžia - 18 val. Renginys nemokamas.
