Vilniaus miesto opera, kuria prieš metus pasiskelbė "bohemiečiai", imasi pirmojo spektaklio. Iki šiol jie buvo parengę tik kalėdinį koncertą „Arijos iš dušo“, kurį kartoja dabar, kovo 28, 29 dienomis. Su Vilniaus miesto operos vėliava pastaruoju metu rodyti spektakliai „Oneginas“, „Verteris“, „Manon Lesko“ yra dar „bohemiečių“ epochos palikimas, tik pripildytas naujos meninės kokybės, brandesnių vaidmenų, praturtintas naujais veidais.
Grindžia kelią jaunimui
„Norime suburti Lietuvoje talentus, suteikti jiems galimybę augti ir skleistis“, - tokį vieną Vilniaus miesto operos uždavinių skelbia trupės vadovė Dalia Ibelhauptaitė.
Dar vienas jų siekis - pristatyti veikalus, kurie Lietuvos publikai mažiau pažįstami arba iš viso negirdėti.
Abiem šiems tikslams puikiai pasitarnaus Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Visos jos tokios“ („Cosi fan tutte“) - šmaikšti istorija apie jaunus žmones, aistras, meilę, veidmainystę, tikrąjį ir kauke pridengtą veidą. Pirmadienį šią premjerą kūrėjai pristatė žiniasklaidai.
Patikrinimo vaisiai kartūs
Opera „Visos jos tokios“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo statyta prieš pusę amžiaus. Melomanai iki šiol mena žavingą teatralizuotą šios operos atlikimą Vilniaus festivalyje 1998 metais. "Visos jos tokios" buvo ir Kauno valstybinio muzikinio teatro repertuare.
Vilnius miesto opera ją statys savaip - veiksmą perkels į mūsų dienas, iš Neapolio - į Kaprio salą, vietoj W. A. Mozarto laikais turtingumą ir seksualumą įkūnijusių albanų ir turkų („Turtingas, vadinasi, ir seksualus“, - kvatojosi spektaklio pristatymo dalyviai) čia veiks šiuolaikiniai arabai su visu juos lydinčio įvaizdžio šleifu.
„Visos jos tokios“, kurios premjera gegužės 8 dieną, pasakoja apie dvi susižadėjusias laimingas poras. Tačiau vaikinai, intriganto Don Alfonso, įsitikinusio, kad visos moterys suviliojamos, paraginti, sumanys patikrinti savo damų ištikimybę.
„Vaikinai pameluos, kad išvažiuoja į tolimą verslo kelionę (W. A. Mozartas juos išsiunčia į karą), o iš tiesų persirengs užsieniečiais arabais ir bandys suvilioti merginas, kurios jų neatpažins.
Šiuolaikinius arabus vaizduosiu ne su tiubeteikomis, bet kaip turtuolius, važinėjančius „Ferrari“, - sumanymo apmatus dėstė D. Ibelhauptaitė.
Merginoms teks spręsti, kokius moralinius standartus taikyti: likti ištikimoms savo sužadėtiniams, flirtuoti su arabais, pasiduoti jų vilionėms?
Kankinamos dvejonių, nebūdamos tikros, ar grįš jų sužadėtiniai, merginos ryžtasi ištekėti už arabų. Kai finale tariamieji arabai nusimes kaukes ir vėl taps tikraisiais sužadėtiniais, jie karčiai konstatuos: „Visos jos tokios“.
Režisierė finale pasigedo dramatinių gaidų
D. Ibelhauptaitės manymu, pavadinimas turėtų būti „Visos jos tokios ir visi jie tokie“, nes ir arabais pasivertę vyrai išsijuosę stengėsi suvedžioti vienas kito sužadinėtinę, tačiau pavadinimo netobulino.
O štai patobulinti W. A. Mozarto operos finalą režisierei nagai panižo.
„Pabaigoje W. A. Mozartas viską sugrąžinta į pradinę padėtį ir poros susitaiko. Tikrame gyvenime vaikinai vargiai galėtų grįžti į ištikimybę pamynusių merginų glėbį ir būti laimingi. Todėl finalas bus su dideliu klaustuku“, - teigė D. Ibelhauptaitė.
Maestro Gintaras Rinkevičius nebuvo labai laimingas dėl dramatinamo finalo, nes partitūroje to nėra - W. A. Mozarto muzika linksma, skaidri, žaisminga.
Pirmuoju smuiku grieš jaunimas
Pagrindinius vaidmenis operoje kuria Tadas Girininkas, Kostas Smoriginas, Lietuvoje mažai girdėtos arba išvis negirdėtos daininininkės.
„Kur ji buvo? Kodėl mes jos negirdėjome?“ - tokius žodžius ištarė dirigentas G. Rinkevičius, išklausęs Viktoriją Miškūnaitę.
Reikli sau, nenorinti viešinti to, kas dar neišbaigta, mergina pagaliau ryžosi atskleisti savo vokalą ir gavo gudrios, suktos, į intrigas linkusios Don Alfonso draugužės Despinos vaidmenį
Kitus moterų vaidmenis atliks Italijoje gyvenanti Jurgita Adamonytė ir Vokietijoje karjerą daranti Viktorija Kaminskaitė.
Don Alfonsą dainuos T. Girininkas, tam tikra prasme „bohemiečių“ augintinis: jis debiutavo W. A. Mozarto „Užburtojoje fleitoje“ mažiausiu - Ginkluoto vyro - vaidmeniu, vėliau gaudavo vis didesnius, kol „Manon Lesko“ dainavo pagrindinę boso partiją (Žerontas), o dabar atliks itin sudėtingą Don Alfonso partiją.
Savaitgalį T.Girininkas debiutavo kaip Richardo Wagnerio muzikos atlikėjas operoje „Lohengrinas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Visuose trijuose premjeriniuose spektakliuose jis persikūnijo į Karalių Henriką.
„Žiūrėjau į T. Girininką „Lohengrine“ ir verkiau. Ne iš gailesčio, o iš džiaugsmo, kad jis taip užaugo“, - prisipažino D. Ibelhauptaitė ir pranešė, kad Vilniaus miesto opera užmezgė ilgalaikius ryšius su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, taps platforma išbandyti jėgas būsimiesiems dainininkams.
Pirmoji kregždė pasirodys jau spektaklyje „Visos jos tokios“ - čia dainuos studenčių vokalisčių ansamblis.
