Per visą JAV nusikaltimų istoriją FTB tik keturiems gangsteriams priklijavo žymą „Visuomenės priešas Nr. 1“ – Džonui Dilindžeriui, Gražuoliukui Floidui, Kūdikėliui Nelsonui ir lietuvių emigrantų sūnui A. Karpiui (tikrasis vardas ir pavardė Albinas Karpavičius). Būtent pastarajam vieninteliam iš šio ketvertuko mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu Alkatrazo kalėjime. Nuo to ir prasideda mitais apipinto nusikaltėlio memuarų knyga.
„Ši knyga suteiks galimybę pro Alkatrazo kalėjimo grotas bent akies krašteliu žvilgtelėti į praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje metais siautėjusių kriminalinio pasaulio legendų kasdienybę. Anuomet garsusis lietuvių gangsteris buvo lyginamas su drauge kalėjusiu Alu Kapone ar romantizuotaisiais gangsteriais Boni ir Klaidu. Tai, jog apie lietuvių imigrantų sūnų sklando ne ką mažiau legendų nei apie patį Amerikos kalėjimą, esantį Alkatrazo saloje, - nemaža paskata su A. Karpiu susipažinti bent knygos puslapiuose,“- pasakojo leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.
Knyga pradedama nuo A. Karpio suėmimo akimirkos, kai FTB direktoriui Edgarui Hooveriui į pagalbą pasitelkus apie trisdešimt labiausiai patyrusių savo agentų pagaliau pavyksta suimti tuo metu labiausiai ieškomą nusikaltėlį. Memuarų rašytojas R. Livesey vaizdingai, tačiau neiškraipydamas istorijos aprašo jo kvotą ir teismus. Dėstoma naujokų ,,priėmimo“ procedūra, aprašomi sargybiniai, kalinių mėginimai pabėgti, maištai ir smurtas tarp kalinių, prižiūrėtojų žiaurumas.
Iš prisiminimų nedingo ir tai, kad A. Karpį, kai jis nesipyko su kitais kaliniais ar neorganizavo riaušių, buvo galima rasti skaitantį arba kepykloje. Teigiama, kad jis buvęs ne tik išskirtinės charizmos nusikaltėlis, tačiau ir puikus kepėjas.
Kanadoje gimęs Alvinas nusikaltėlio karjerą pradėjo būdamas vos dešimties - įsilaužė į parduotuvę ir pavogė ginklą. Vėliau jis apiplėšinėjo bankus, dalyvavo susišaudymuose su policija, už išpirką grobė turtuolius, žudė. Su broliais Barkeriais sukūrė liūdnai pagarsėjusią gaują. Vienu metu A. Karpio už žmogžudystes buvo ieškoma net keturiolikoje Amerikos valstijų.
„Mano profesija buvo plėšti bankus ir grobti turtingus žmones. 1931-1936 metais tą darbą aš atlikdavau geriausiai visoje Amerikoje. Policijai buvau tikra rakštis - jiems kėliau daugiausia problemų, kol jie turėjo pripažinti, kad mano sugebėjimai nusikaltimų kelyje dažnai pranoksta jų sugebėjimus gaudyti nusikaltėlius“, – pagyrų sau negaili knygos herojus A. Karpis.
